„LŠS vaidmuo valstybės gynyboje yra strategiškai svarbus, todėl mūsų atsakomybė yra padėti ir pastiprinti Šaulių sąjungą kompetencijomis, žiniomis, reikiamais norminiais pakeitimais, kad būtų ir visos reikiamos priemonės įsigyjamos laiku ir tinkamai administruojami valstybės finansai“, – teigė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Siekiant užtikrinti skaidresnį finansų ir viešųjų pirkimų valdymą, Krašto apsaugos ministerija inicijavo KAM ir LŠS 2026 metų biudžeto lėšų naudojimo sutarties pakeitimą, numatant papildomas prevencines priemones ir griežtesnius lėšų naudojimo mechanizmus.
Nuo šiol lėšų išmokėjimas bus glaudžiau siejamas su jų faktiniu panaudojimu – LŠS dėl papildomo finansavimo galės kreiptis tik panaudojusi didžiąją dalį (80 proc.) anksčiau skirtų lėšų. Taip pat sustiprinta nepanaudotų lėšų planavimo ir perskirstymo tvarka, o avansiniams mokėjimams nustatyti papildomi ribojimai ir kontrolės reikalavimai.
Susiję straipsniai
Kartu stiprinama ir valstybės lėšų panaudojimo priežiūra. LŠS turės teikti detalesnes finansines ataskaitas, išsamesnę informaciją apie vykdomus pirkimus, sudarytas sutartis bei įsigytas prekes ir paslaugas. Krašto apsaugos ministerijai taip pat suteikiamos platesnės galimybės atlikti už valstybės lėšas įsigyto turto patikrinimus bei vertinti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Ministerija peržiūri ir už finansinės kontrolės vykdymą atsakingų darbuotojų funkcijas bei vertina galiojančią LŠS veiklos finansavimo tvarką. Taip siekiama užtikrinti, kad valstybės lėšų naudojimo priežiūra būtų dar nuoseklesnė, o kontrolės mechanizmai – efektyvesni.
Taip pat numatyta peržiūrėti Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo modelį 2027–2029 metų laikotarpiui, įvertinant galimybes toliau stiprinti finansų valdymo, atskaitomybės ir kontrolės procesus.
Skaidrus ir atsakingas valstybės lėšų naudojimas yra vienas svarbiausių krašto apsaugos sistemos principų. Išaugus gynybos finansavimui, Krašto apsaugos ministerija ir toliau šiai sričiai skirs ypatingą dėmesį.