Naujausias kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ tyrimas rodo, kad pagal dabartinę tendenciją vidutinis lietuvis praleis 31 metus ir 20 dienų savo gyvenimo prisijungęs prie interneto. Tai 5 metais, 9 mėnesiais ir 20 dienų daugiau, palyginti su tuo pačiu tyrimu, atliktu 2022 m.
Palyginti su vidutine 76 metų gyvenimo trukme, lietuviai daugiau nei du penktadalius viso savo gyvenimo faktiškai atiduoda skaitmeniniam pasauliui. Žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant internete, keičiasi ir skaitmeninis gyvenimas: 2026 m. dirbtinis intelektas (DI) iš naujos technologijos tapo kasdiene priemone, kuria daugelis žmonių naudojasi reguliariai.
Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai pradeda naršyti internete 8 val. ryto, o atsijungia tik apie 22 val.
Susiję straipsniai
„Trys dešimtmečiai, praleidžiami internete, nėra vien statistika. Tai esminis žmogaus gyvenimo būdo pokytis, – teigia bendrovės vyriausiasis technologijų vadovas Marijus Briedis. – Matome, kaip skaitmeninės platformos kolonizuoja mūsų laiką, o riba tarp „realaus gyvenimo“ ir „internetinio gyvenimo“ faktiškai išnyko, todėl esame labiau pažeidžiami nei bet kada anksčiau.“
Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia internete, tuo daugiau atsiveria galimybių sukčiavimui, vyksta pernelyg didelis informacijos bendrinimas, o skaitmeniniai įpročiai persiduoda į visas kasdienio gyvenimo sritis: nuo darbo bei laisvalaikio iki DI grįstos pagalbos.
Besaikis stebėjimas, naršymas ir DI revoliucija
Lietuviai ypač daug laiko naudojasi internetu pramogoms, iš kurių naršymas socialiniuose tinkluose yra dominuojanti veikla, užimanti 8 valandas ir 3 minutes per savaitę. Šiek tiek mažiau laiko skiriama žiūrėti internetinius vaizdo įrašus (5 val. 53 min.) ir stebėti televizijos laidų bei filmų transliacijas (3 val. 55 min.), o muzikos klausymasis užima 3 valandas ir 31 minutę per savaitę.
Šiai pramogai išpopuliarėjus, DI užėmė nuolatinę nišą: dabar lietuviai kiekvieną savaitę praleidžia 1 valandą bendraudami su DI pokalbių robotais. Nors šiuo metu tik 11 proc. DI laiko „esmine“ jų kasdienybės dalimi, 21 proc. jau yra įsitikinę, jog ši technologija pagerino jų gyvenimą.
Lietuviai bendrina asmens duomenis internete nepaisydami nuolat didėjančių saugumo problemų
Nepaisant susirūpinimą keliančių skaitmeninio saugumo sąlygų, asmens duomenų požiūriu lietuviai tebėra nepaprastai atviri.
Tyrimas parodė, kad 87 proc. lietuvių internete yra pasidalinę savo vardu ir pavarde, 77 proc. – savo gimimo data, o 62 proc. įvairiose internetinėse platformose yra nurodę savo namų adresą.
Taip pat 36 proc. lietuvių pripažįsta neįsivaizduojantys, kaip galėtų praleisti visą dieną be interneto. Šis nuolatinis ryšys lėmė augančią „antrojo ekrano“ kultūrą: 22 proc. respondentų pripažįsta, kad tikrina socialinius tinklus, tuo pačiu metu žiūrėdami laidas ar filmus.
„Technologijų taikymo būdas gerokai peržengė paprasto naudojimosi turiniu ribas – dabar jos giliai įsišaknijusios mūsų kasdienybėje, – teigia M. Briedis. – Tuo tarpu daugelis žmonių atsargiai bendrina su darbu susijusią informaciją su DI priemonėmis (tik 2 proc. teigia, kad yra bendrinę konfidencialius dokumentus): dažnai jie yra labiau linkę bendrinti asmeninius duomenis.
DI vis labiau įsiliejant į kasdienį gyvenimą, turi keistis ir mūsų požiūris į saugumą. Norint apsisaugoti nebepakanka vien kurti stiprius slaptažodžius. Taip pat būtina suprasti, kaip mūsų duomenis renka, naudoja ir apdoroja DI sistemos, su kuriomis bendraujame kiekvieną dieną.“
Kaip apsaugoti savo 31 metų skaitmeninį palikimą
Siekdamas apsaugoti jūsų 31 metų skaitmeninę patirtį nuo naujų DI eros pavojų, M. Briedis nurodo šiuos pagrindinius saugumo veiksmus, kurių privalote imtis:
Stebėti, ar nėra duomenų nutekėjimo ir tapatybės vagysčių.
Naudoti patikimą saugumo programinę įrangą.
Tikrinti nuorodas, el. laiškus ir nepageidaujamus pranešimus.
Vengti bendrinti neskelbtiną asmeninę ar finansinę informaciją su DI priemonėmis ir internetinėmis platformomis.
Aktyvinti naujos kartos antivirusinę programą.
Būti budriems dėl nuolat kintančių duomenų viliojimo būdų.
Apsaugoti konfidencialius pokalbius.
„Kadangi mūsų naudojamos priemonės tampa vis išmanesnės, o internete praleidžiame vis daugiau laiko, geriausia apsauga yra pažangaus šifravimo ir sveiko skepticizmo skaitmeninių sąveikų, kurias anksčiau laikėme savaime suprantamomis, atžvilgiu, derinys“, – teigia M. Briedis.
Metodika: tyrimą užsakė „NordVPN“, o jį atliko „Norstat“ 2026 m. balandžio 1–17 d. Iš viso buvo apklausta daugiau kaip 20 000 interneto naudotojų 20 šalių, taip sustiprinant pasaulinę tyrimo apimtį. Lietuvoje reprezentatyviąją šalies imtį sudarė 1 005 respondentai, kurių amžius 18–74 metai, o kvotos buvo nustatytos pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.