Anot gamyklos vadovo, pirmosios bandomosios šovinių partijos jau pristatytos Prancūzijos ir Švedijos užsakovams, jų laukia Čekijos, Belgijos, Izraelio ir Jungtinės Karalystės kariuomenės struktūros.
„Labai viliuosi, kad Lietuvos kariuomenė neužstrigs viešųjų pirkimų pinklėse ir bus viena pirmųjų, kuri užsakys šiuos šovinius karių apmokymams ir rezervo didinimui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė gamyklos vadovas Mindaugas Kurauskas.
Vieno šovinio kaina siekia apie 2 eurus, tad per metus numatoma jų parduoti už 10 mln. eurų. Pasak M. Kurausko, antidroninių šovinių gamyba sudarytų apie 10 proc. visos gamyklos apyvartos. „Kario išgyvenimo klausimas yra apie 60 eurų“, – sakė gamyklos vadovas.
Susiję straipsniai
Gamyklą valdančios Finansų ministerijos vadovas Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad naujieji šoviniai sustiprins šalies gynybos pramonę. „Gynybos pramonėje (…) nemažai pinigų yra, tiek Lietuva išleidžia rekordines lėšas gynybai, tiek ir kitos šalys, tai visos įmonės, kurios gamina produkciją, gali pasinaudoti tuo“, – žurnalistams sakė jis.
Paskutiniai šovinių bandymai atlikti gegužės pabaigoje.
Antidroniniai šoviniai pritaikyti trumpojo nuotolio dronų neutralizavimui – kariuomenėms, taip pat sienų kontrolės bei strateginių objektų saugumui užtikrinti, jie skirti saugoti objektus, žmones, artimiems kontaktams.
Šoviniai skirti standartiniams 5.56 mm (veikia 50 metrų atstumu) ir 7.62 mm (100 metrų nuotoliu) NATO ginklams.
Antidroninius šovinius gamykla sukūrė kartu su partneriais iš Latvijos.
Kaip skelbė ELTA, kovą gamykla pradėjo eksploatuoti naujus 2,645 mln. eurų vertės karinių, snaiperinių kulkų bei švininės šerdies formavimo presus – nuo to laiko gamykla visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gaminsis savarankiškai.
Anksčiau šiemet gamykla taip pat pradėjo eksploatuoti du naujus aukštųjų technologijų įrenginius – vizualinės kontrolės sistemą, skirtą galutinei šovinių patikrai, bei šovinių linkavimo įrenginį, kuris praplės bendrovės turimą šovinių asortimentą.