Leidinys pažymi, kad šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintų duomenų apie šios Rusijos raketos charakteristikas ir konstrukciją. Remiantis Ukrainos vertinimais, raketa skrenda maždaug 5,5 macho greičiu. Be to, prieš įskrisdama į taikinio zoną, ji trumpam pagreitėja iki 7,5 macho, o prieš pat pataikydama į taikinį sulėtėja maždaug iki 4,5 macho.
F. Gintzas pranešė, kad labiausiai paplitusi versija yra ta, jog „Cirkon“ yra hipergarsinė kruizinė raketa su oro reaktyviniu varikliu. „Tai reikštų, kad Rusija įvaldė itin sudėtingą viršgarsinio tiesiasrovio variklio [angl. scramjet] technologiją“, – pridūrė analitikas.
Pagal antrąją versiją „Cirkon“ iš tiesų gali būti ne hipergarsinė, o greitaeigė viršgarsinė kruizinė raketa, konkrečiai – priešlaivinės raketos „P-800 Oniks“ modifikacija.
Susiję straipsniai
Yra ir trečioji versija, pagal kurią raketa iš viso nėra kruizinė, o priskiriama balistinių raketų, skrendančių kvazibalistine trajektorija, klasei. Nurodoma, kad tokios raketos naudoja klasikinį kietojo kuro raketinį variklį vietoj viršgarsinio tiesiasrovio variklio, tačiau skrenda ne įprasta balistine trajektorija, o derina sklendimo etapą su aktyviais manevrais atmosferoje. „Dėl to jų trajektorija tampa sunkiau nuspėjama, o jų perėmimas – sudėtingesnis“, – teigiama straipsnyje.
Analitikai pažymėjo, kad publikacijose apie „Cirkon“ dažnai tvirtinama, jog raketa naudoja perspektyvų skystąjį kurą „Decilin-M“. Tačiau F. Gintzas nustatė, kad šis teiginys grindžiamas supainiotais pranešimais: Rusijos pareigūnų pareiškimai apie naują kurą kruizinėms ir hipergarsinėms raketoms vėliau buvo susieti su pirmaisiais pranešimais apie „Cirkon“ bandymus. Priduriama, kad po to šis spekuliacinis ryšys buvo ne kartą kartojamas.
Kaip dar vieną įrodymą, kad naudojamas kietojo kuro variklis, analitikas nurodo oro įsiurbimo angos, būtinos viršgarsinių ir hipergarsinių sparnuotųjų raketų veikimui, nebuvimą.
„Prielaida apie žiedinę oro įsiurbimo angą priekinėje dalyje, panašią į tą, kuri yra raketoje „P-800 Oniks“, taip pat nepasitvirtina. „Cirkon“ patente, kuriame pavaizduota raketos priekinė dalis, tokio elemento nematyti“, – pažymi analitikas.
Tyrėjas teigia, kad svarbiausi įrodymai dėl „Cirkon“ variklio tipo yra Ukrainoje rasti raketų nuolaužos. Tarp fragmentų, kuriuos parodė Kyjivo teismo ekspertizės mokslinių tyrimų institutas, jis atpažino detalę, panašią į kietojo kuro raketinio variklio priekinį dangtelį. Nurodoma, kad joje nėra centrinio oro įsiurbimo angos, kuri būtų būtina tiesioginio srauto reaktyviniam varikliui.
F. Gintzas pabrėžia, kad supaprastintas suskirstymas į „hipergarsines“ ir „nehiprergarsines“ sistemas neatspindi tikrojo skrydžio hipergarsiniu greičiu sudėtingumo. Greičiausiai kalbama apie manevringumo spektrą, kuriame sistemos skiriasi manevravimo hipergarsiniu greičiu laipsniu ir trukme.
„Net kvazibalistinė raketa, kuri nėra hipergarsinė kruizinė raketa ir pasižymi mažesniu manevringumu, vis tiek gali kelti rimtų sunkumų ją perimant“, – konstatuoja specialistas.
Kas žinoma apie „Cirkon“
Anksčiau „Unian“ pranešė, kad, karo analitiko Aleksandro Musienko nuomone, apie hipergarsinių raketų „Cirkon“ galimybes sklando daug mitų. Visų pirma, specialistas tvirtina, kad raketa akivaizdžiai neatitinka Rusijos gamintojų deklaruojamų taktinių ir techninių charakteristikų. Analitikas pažymėjo, kad „Patriot“ veiksmingai neutralizuoja „Cirkon“ – šiuo kompleksu jas visada pavykdavo perimti. Tuo pačiu metu jis pripažino, kad viskas priklauso tik nuo to, ar Ukraina turi šias sistemas ir raketas.
Be to, karinis ekspertas Pavelas Narožnyj pateikė duomenis, pagal kuriuos vienas „Cirkon“ raketos paleidimas Rusijos okupantams kainuoja 5–6 milijonus dolerių, o tai brangiau nei „Iskander“ ar „Kinžal“ raketų paleidimas. P. Narožnyj pranešė, kad priešlaivinė kruizinė raketa „Cirkon“ turi kietojo kuro variklį, kuris po paleidimo greitai pagreitina raketą iki viršgarsinio greičio. Ekspertas pabrėžė, kad pavojus slypi būtent raketos greityje – nes lieka mažai laiko sureaguoti ir ją numušti, rašo „Unian“.