Mokslininkai ištyrė Bokšto gatvės rusėnų kvartalo kapinėse rastus XIII–XIV a. žmonių palaikus. Analizuodami jų dantyse ir kauluose išlikusius anglies, azoto, deguonies ir stroncio izotopus, tyrėjai nustatė jų mitybos ypatumus ir galimą kilmę.
Ištyrę 15 asmenų palaikus, mokslininkai nustatė, kad vyrai buvo ypač mobilūs ir, tikėtina, ne vietiniai. Pasak jų, ypač išsiskyrė viename kapų palaidotas jaunas vyras, kurio dantų analizė parodė, kad vaikystę jis praleido pietiniame regione. Jo mityba būdinga teritorijoms į pietus nuo Lietuvos, todėl manoma, kad jis galėjo būti kilęs iš Kyjivo Rusios.
Vienas iš Bokšto gatvės kapinių tyrimų vadovų, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Rytis Jonaitis teigia, kad archeologai jau anksčiau buvo numanę apie migrantų iš rusėnų žemių buvimą miesto bendruomenėje. Tačiau izotopų duomenys dabar patvirtino, kad bent dalis čia palaidotų žmonių buvo atvykę iš už Lietuvos ribų esančių regionų.
Susiję straipsniai
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dauguma kapinėse palaidotų moterų buvo vietinės kilmės. Tai leidžia manyti, kad ankstyvąją vilniečių bendruomenę formavo migracija ir mišrios santuokos, o kartu su atvykėliais į Lietuvą galėjo plisti ir krikščionybė, kurią perėmė vietinės moterys.
Bokšto gatvės kapinės yra viena didžiausių žinomų viduramžių krikščionių laidojimo vietų pagoniškoje Lietuvoje. Nors XIII–XIV a. Lietuva dar buvo pagoniška, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad šiose kapinėse palaidoti žmonės laikėsi stačiatikių krikščionių laidojimo tradicijų.
„Sujungus antropologiją, archeologiją ir izotopinius tyrimus iš skirtingų žmogaus audinių, kurie formuojasi skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais, pirmą kartą galime tiesiogiai identifikuoti asmenis, kurie keitė savo mitybą ir gyvenimo vietą bei migravo į viduramžių Vilnių miesto formavimosi laikotarpiu. Šis tyrimas rodo, kad Vilnius nuo pat savo istorijos pradžios buvo labai įvairus – atitinkantis etniškai dinamiško ir augančio kultūrinio bei ekonominio centro kriterijus“, – pranešime cituojama pagrindinė tyrimo autorė, VU Istorijos fakulteto profesorė Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė.
Anot mokslininkų, žmonės į Vilnių galėjo keltis dėl politinių ryšių, prekybos, religinių priežasčių ar ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, ypač po XVI a. viduryje didelę Europos dalį nusiaubusio maro.
Tyrėjai pabrėžia, kad viduramžių miestai buvo dinamiškos ir įvairios erdvės, kurias kūrė skirtingų kultūrų žmonės.