Apie neįprastą technologiją paskelbė portalas „New Atlas“, remdamasis Šiaurės Vakarų universiteto pateikta informacija. Tyrėjų darbas liepos 16 dieną pristatytas Sidnėjuje, Australijoje, vykusioje konferencijoje „Robotics: Science and Systems 2026“.
„Phantom Twist“ pavadintas dronas per sekundę apsisuka iki 25 kartų. Dėl tokio greičio jo konstrukcijos detalės žmogaus regėjimui susilieja, todėl skrisdamas įrenginys atrodo tarsi blanki, su aplinkos fonu susiliejanti dėmė.
Visiškai nematomu dronas netampa. Jo veikimas pagrįstas judesio suliejimo efektu ir tuo, kad žmogaus regėjimo sistemai reikia tam tikro laiko gaunamai vaizdinei informacijai apdoroti.
Susiję straipsniai
„Dauguma bandymų paslėpti dronus sutelkti į tai, kad jie atrodytų panašūs į aplinką. Mes paklausėme, ar galėtume patį droną suprojektuoti atsižvelgdami į tai, kaip žmonės suvokia judėjimą“, – sakė tyrimui vadovavęs Šiaurės Vakarų universiteto docentas Michaelas Rubensteinas.
Sukasi ne tik propeleris
Įprastame kvadrokopteryje sukasi propeleriai, tačiau jo korpusas lieka nejudantis ir todėl yra aiškiai matomas. „Phantom Twist“ konstrukcija kitokia – jis turi vieną variklį ir vieną propelerį.
Propeleriui sukantis viena kryptimi, visas likęs drono korpusas sukasi priešinga kryptimi. Todėl ore nelieka nejudančio korpuso, į kurį galėtų susitelkti žmogaus žvilgsnis.
„Įprasto kvadrokopterio propeleriai sukasi, tačiau pats robotas nejuda, todėl vis tiek matote jo korpusą. Mūsų drono atveju sukasi visas įrenginys, taigi jame nėra nejudančių dalių“, – aiškino M.Rubensteinas.
Dauguma drono konstrukcijos elementų yra skaidrūs. Greitai besisukančios nepermatomos jo dalys vizualiai susilieja su fonu, todėl visas įrenginys atrodo tarsi nežymus, ore tvyrantis rūkas.
Įvertino apie 20 tūkst. variantų
Ieškodami tinkamiausios konstrukcijos, mokslininkai sukūrė automatizuotą projektavimo sistemą, kurioje buvo pasitelkti kompiuterinis modeliavimas, optimizavimo algoritmai ir žmogaus regėjimo ypatybes atkartojantis vertinimo metodas.
Sistema sugeneravo apie 20 tūkst. skirtingų drono konfigūracijų, kurios atitiko stabilaus skrydžio reikalavimus. Jose buvo keičiamos variklio, propelerio, elektroninės plokštės, baterijų ir atsvaro vietos.
Kiekvienos konstrukcijos vaizdai buvo sumodeliuoti iš skirtingų kampų, imituojant greito sukimosi sukeliamą vaizdo suliejimą. Jie buvo vertinami naudojant 100 realios aplinkos fonų.
Atrinkus 500 mažiausiai pastebimų konstrukcijų, jų komponentų išdėstymas buvo toliau optimizuojamas. Vėliau mokslininkai pagamino kelis prototipus ir išbandė juos skrydžio metu.
Tyrėjų teigimu, galutinio optimizuoto drono matomumo rodiklis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis nei įprasto kvadrokopterio. Šis rezultatas gautas naudojant mokslininkų pasirinktą žmogaus regėjimu pagrįstą vertinimo metodą.
Išduoda skleidžiamas garsas
Dabartinis prototipas dar nėra visiškai nepastebimas. Nors greitas sukimasis sumažina jo vizualinį pastebimumą, veikiantis propeleris skleidžia garsą, todėl droną galima išgirsti.
Matomi gali likti ir kai kurie konstrukcijos elementai, tarp jų – atraminiai strypai bei laidai. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad realiomis sąlygomis drono judėjimas, svyravimai ir apšvietimas gali turėti įtakos jo pastebimumui.
Mokslininkai nurodo, kad ateityje drono matomumą būtų galima dar labiau sumažinti naudojant skaidresnes konstrukcijos dalis ir tylesnę varymo sistemą.
Tokia technologija galėtų būti naudinga stebint laukinius gyvūnus, tiriant aplinką ar tikrinant infrastruktūros būklę. Įprasto drono pasirodymas gali išgąsdinti gyvūnus ar pakeisti stebimų žmonių elgesį, todėl mažiau pastebimas įrenginys galėtų sumažinti stebėjimo daromą poveikį.
Tyrimo autoriai kartu pripažįsta, kad mažiau pastebimi dronai kelia ir privatumo bei nepageidaujamo stebėjimo klausimų.