Apie atradimą, siejamą su imperatoriaus Marko Aurelijaus laikais vykusiais karais, pranešė mokslo naujienų portalas „Live Science“, remdamasis Slovakijos bendrovės „MH Invest“ ir Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto paskelbta informacija.
Maždaug 7,4 hektaro ploto karinės stovyklos liekanos buvo aptiktos netoli Šuranų miesto Slovakijos pietvakariuose. Archeologų teigimu, tai tik antras iki šiol Vakarų Slovakijoje rastas romėnų karinis objektas.
Mokslininkai mano, kad stovykla galėjo būti naudojama per Markomanų karus, vykusius 166–180 mūsų eros metais. Tuo metu Romos imperija kovojo su į šiaurę nuo Dunojaus gyvenusiomis germanų gentimis.
Susiję straipsniai
Romos kariuomenei vadovavo imperatorius Markas Aurelijus, valdęs 161–180 metais. Jo tikslas buvo apginti imperijos sienas ir sustabdyti į Romos teritorijas besiveržiančius priešininkus. Stovykla išnyko po karinio konflikto Archeologai aptiko aiškių karinės stovyklos požymių: gynybinius griovius, pylimų liekanas ir penkerius įėjimo vartus.
Vienas įdomiausių radinių – vadinamosios „clavicula“ tipo vartų liekanos. Prie tokių vartų įrengtas lenktas griovys ir pylimas apsunkindavo tiesioginį priešo patekimą į stovyklą.
Tai pirmas kartas, kai tokios konstrukcijos romėnų vartai patvirtinti dabartinės Slovakijos teritorijoje.
Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto vadovas Matejus Ruttkay’us teigė, kad mokslininkai gavo itin retą galimybę ištirti beveik visą Romos kariuomenės žygio stovyklą. Jo teigimu, tai Europos mastu išskirtinis radinys. Pirminiai duomenys rodo, kad stovykla galėjo išnykti iš karto po romėnų ir germanų karinio susidūrimo.
Tačiau kas tiksliai joje įvyko, kol kas lieka neaišku.
Palaikai sumesti į šulinius ir duobes Didžiausią nuostabą archeologams sukėlė stovykloje rastų žmonių palaikų gausa ir jų padėtis. Sveiki skeletai ir atskiros jų dalys buvo aptikti gynybiniuose grioviuose, šuliniuose ir paskubomis iškastose negiliose duobėse. Mokslininkai mano, kad dauguma mirusiųjų galėjo būti Romos kariai. Šią prielaidą sustiprino prie palaikų rasta karinė įranga. Archeologai aptiko iečių, strėlių antgalių, šalmų dalių, segmentinių ir žvyninių šarvų, karių segių bei romėniškų monetų.
Rastos ir romėnų kariams būdingų sandalų, vadinamų kaligomis, liekanos. Nors pati organinė avalynės medžiaga neišliko, žemėje tebebuvo geležinių vinių, kuriomis būdavo sutvirtinami sandalų padai.
Rentgeno tyrimai leido pamatyti net nepažeistą vinių išsidėstymą. Pagal jį mokslininkai tikisi nustatyti, kokio dydžio avalynę avėjo prieš maždaug 1 800 metų gyvenę kariai.
Archeologas Michalas Chebenas šį radinį pavadino tikru stebuklu – tyrėjai gali ne tik pamatyti romėnų kario avalynės kontūrus, bet ir apskaičiuoti jos dydį. Kodėl žuvusieji nebuvo apiplėšti? Archeologams ypač daug klausimų kelia tai, kodėl žuvusių žmonių palaikai buvo sumesti į šulinius ir ūkines duobes, o šalia jų palikta vertinga karinė įranga.
Senovės mūšių vietose žuvusių karių ginklai, šarvai ir kiti daiktai dažnai būdavo paimami nugalėtojų arba vietos gyventojų. Šioje stovykloje dalis įrangos, regis, liko kartu su mirusiaisiais.
Kol kas nežinoma, ar žmonės žuvo per mūšį, mirė nuo sužeidimų, ar stovyklą užklupo liga. Neaišku ir tai, kas bei kodėl juos taip skubiai palaidojo. Archeologai neatmeta galimybės, kad stovykla buvo staiga apleista po smarkaus karinio susidūrimo.
Tikslesnius atsakymus turėtų pateikti antropologiniai ir genetiniai tyrimai. Mokslininkai taip pat planuoja atlikti radioaktyviosios anglies datavimą, izotopų ir senovinės DNR analizę. Kadangi teritorija didelė, o radinių gausu, išsamus jų tyrimas gali trukti kelerius metus. Tik atlikus laboratorinius tyrimus bus galima tiksliau pasakyti, kas buvo stovykloje rasti žmonės, iš kur jie atvyko ir kokiomis aplinkybėmis mirė.
Parengta pagal „Live Science“