Tokį susitarimą pasirašė visi pirmaujantys mobiliojo ryšio operatoriai. Kaip teigė vieno iš jų – „Beeline“ generalinis direktorius Sergejus Anochinas, tokia sutartis buvo sudaryta dėl „Max“, kaip valstybinės skaitmeninės infrastruktūros dalies, vaidmens.
Tuo metu „MegaFon“ kompanija teigė, jog operatoriai siekia suvienyti išteklius ir sukurti vieningą skaitmeninę aplinką.
Tai visiškai atitinka Kremliaus sumanymą. Rusijos valdžia dar nuo 2025 metų pavasario ragina „Max“ integruoti į valstybės skaitmenines sistemas ir reikalauja iš anksto įdiegti visuose šalyje parduodamuose išmaniuosiuose įrenginiuose.
L. Kojala įvardijo, kokiu atveju Rusija jaustųsi laimėtoja: čia sankcijos turi efektą
Sutarimas visiškai neapmokestinti „Max“ sudarytas po to, kai ES paskelbė sankcijas jo savininkei kompanijai VK.
Briuselio teigimu, Rusijos federalinis saugumo biuras (FSB) prižiūrėjo programėlės kūrimą, todėl dabar ji suteikia saugumiečiams plačias galimybes stebėti veiksmus joje.
Susiję straipsniai
Laikydamosi sankcijų, „Google“ ir „Apple“ pašalino „Max“ iš savo programėlių parduotuvių, rašo „The Moscow Times“.
Tačiau spaudimas veikia. „Max“ jau turi beveik 70 mln. aktyvių vartotojų, o gegužę ir birželį pagal populiarumą aplenkė iki tol užtikrintai pirmavusią „Telegram“.
Vargu ar galima laikyti sutapimu, kad tuo pat metu, kai Kremlius „Max“ programėlei atveria naujų galimybių, „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas, dar 2014 metais palikęs Rusiją ir atsisakęs suteikti jos valdžiai norimus duomenis apie vartotojus, buvo įtrauktas į teroristų bei ekstremistų sąrašą.
FSB jam pareiškė kaltinimus dėl ekstremizmo rėmimo. Kai kurie ekspertai spėlioja, kad taip Kremlius nori sustiprinti informacinę kontrolę prieš skelbdamas naują mobilizaciją.
Kaip feisbuke svarstė Lietuvos ambasadorius, diplomatas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, autoritariniai režimai prieš dideles represines kampanijas pirmiausia stengiasi kontroliuoti informacijos srautus.
Mobilizaciją daug lengviau vykdyti tada, kai visuomenė negali greitai koordinuoti protestų, dalytis informacija apie šaukimus, aptarti būdų jų išvengti ar matyti realią padėtį fronte.
„Jeigu artimiausiais mėnesiais Rusijoje būtų paskelbta nauja mobilizacija, nenustebčiau, jei kartu pamatytume ir dar griežtesnius veiksmus prieš „Telegram“.
Karas autoritarinėse valstybėse vyksta ne tik mūšio lauke. Jis vyksta ir žmonių telefonuose. O prieš mobilizuojant kariuomenę dažnai pirmiausia mobilizuojama informacijos kontrolė“, – rašė E. Bajarūnas.