Remiantis turimais duomenimis, „oro nešėjo“ vaidmenį atliko sunkusis dronas, kuris antžeminį robotų kompleksą „ARK-1“ nugabeno toli už fronto linijos.
Kaip teigiama straipsnyje, tokia taktika buvo pavadinta „sterbline“ – pagal analogiją su sterbliniais gyvūnais, kai vienas „transportuoja“ ir „išleidžia“ kitą. Pažymima, kad panaši idėja – kai dronai gabena kitus dronus ar robotus – kaip koncepcija buvo aptariama dar prieš karo pradžią. Ukrainoje šis metodas aktyviai taikomas ir FPV dronams: dideli dronai nešėjai atgabena mažesnius aparatus arčiau tikslo ir ten juos paleidžia.
Be oro versijos, kaip praneša leidinys, Ukrainos pajėgos jau išbandė ir jūrinį šios taktikos variantą – per pirmąjį istorijoje bepilotį jūrinį desantą į Kinburno neriją robotas-valtis pristatė vikšrinį antžeminį robotą su nuotoliniu būdu valdomu kulkosvaidžiu. Robotas su kulkosvaidžiu pateko į krantą ir nuvažiavo giliau į teritoriją. Tikriausiai tai buvo žvalgybinė misija, skirta nustatyti šioje teritorijoje likusius Rusijos kariuomenės dalinius.
Susiję straipsniai
Pažymima, kad Pentagonas beveik identiškus sprendimus bandė dar 2003, 2009 ir 2014 metais – visų pirma, vykdydamas projektą „STORK“, kai dronas parašiutu nuleisdavo antžeminį robotą žvalgybai, taip pat desantuodamas antžeminius aparatus pasitelkiant bepiločius sraigtasparnius „Fire Scout“ ir „K-MAX“. Tačiau nė vienas iš šių projektų taip ir nebuvo įtrauktas į ginkluotę. Vienas iš tyrėjų, autoriaus teigimu, tuomet nusivylęs pastebėjo: „Viskas veikė normaliai, bet niekam tai ypač nesudomino“.
Skirtingai nuo JAV su jų ištekliais, Ukraina su ribotu biudžetu sukūrė veikiančią sistemą – ir jau pritaikė ją realiame mūšyje, rašo „Unian“.
Panašios technologijos lygiagrečiai vystomos ir Kinijoje, kuri neseniai pademonstravo multikopterį, nuleidžiantį kulkosvaidžiu ginkluotą keturkojį robotą. Jo teigimu, tokia konstrukcija geriau pritaikyta miesto sąlygoms ir netgi gali įveikti laiptus.
Žinoma, kad Ukraina jau bando didesnius krovininius dronus, kurių keliamoji galia viršija 90 kilogramų – juos galima naudoti ne tik logistikai ir sužeistųjų evakuacijai, bet ir sunkesnių antžeminių robotų transportavimui. Remiantis turimais duomenimis, kai kuriuose fronto sektoriuose Ukraina šiais metais fronto linijoje planuoja robotizuotais kompleksais pakeisti iki 30 proc. personalo.
Ukrainos ginklai
Anksčiau bendrovė „Fire Point“ pasakojo, kiek raketų gali gabenti dronai „FP-1“ ir „FP-2“. Generalinė direktorė Irina Terech pažymėjo, kad kalbama apie senas sovietines 57 milimetrų raketas „S-5“, kurių atsargos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra milžiniškos, tačiau jos beveik nenaudojamos, todėl dronų panaudojimas šiai užduočiai leidžia jas racionaliau išnaudoti. I. Terech patikslino, kad dronas gali gabenti aštuonias tokias raketas, o jų panaudojimas padeda kovoti su mobiliomis perėmimo grupėmis, netrukdant dronui vykdyti pagrindinės užduoties.
Taip pat paaiškėjo, kad rusai surenka nesudužusius ukrainiečių dronus, juos remontuoja ir ruošia būsimoms provokacijoms. Apie tai „Telegram“ kanale rašė Ukrainos prezidento patarėjas, radijo technologijų specialistas Serhijus („Flash“) Beskrestnovas. Jo teigimu, klaidinga manyti, kad paslaptingi dronai, pastebėti virš Europos, yra išskirtinai rusiški „Superkam“ ir „Orlan“.