Upės, skiriančios Serbiją ir Rumuniją, viduryje, netoli Serbijos Prahovo uosto, dabar matomas surūdijęs laivo korpusas ir sulaužytas stiebas, ant kurio kadaise plevėsavo nacių vėliava.
Šie laivai – kai kurie vis dar su ginklų kroviniu – priklausė nacių Vokietijos Juodosios jūros laivynui. Vokiečiai juos sąmoningai nuskandino, karo pabaigoje traukdamiesi iš Rumunijos ir sovietinėms pajėgoms žengiant giliau į Europą.
Istorikai teigia, kad 1944 m. rugsėjo mėnesį netoli Prahovo, Dunojaus tarpeklyje, sovietų ugnies apsuptyje buvo nuskandinta iki 200 vokiečių karo laivų. Šio tyčinio nuskandinimo tikslas buvo sulėtinti sovietų žygį Balkanuose. Tačiau nacių Vokietija po kelių mėnesių – 1945 m. gegužę – pasidavė.
Susiję straipsniai
Senų karo laivų vaizdas primena, kad Serbijos valdžia, pasinaudodama Europos Sąjungos finansine parama, jau seniai bando imtis veiksmų dėl šių laivų. Kai kuriuos iš jų iš upės pašalino komunistinės Jugoslavijos valdžios institucijos, tačiau dauguma liko dėl juose esančių sprogmenų.
Tačiau dabar valdžios institucijos stengiasi užtikrinti laivybos srautą Dunojuje, kuris teka per 10 valstybių – nes krintantis vandens lygis sukelia pavojingas sąlygas. Ekspertai neįprastai karštą orą sieja su visuotiniu atšilimu ir kitais veiksniais.
Kaip rašo „The Independent“, Prahovo gyventoja Krsta Brandic teigė, kad dėl žemo vandens lygio laivų eismas beveik sustojo: „Kaip matote, (dideli) laivai jau nebegali praplaukti“.
Dėl žemo vandens lygio Dunojuje kai kurios elektrinės Vidurio ir Rytų Europoje atsidūrė ties uždarymo riba, rašo „Deutsche Welle“. Dėl sausros pastarosiomis savaitėmis taip pat smarkiai sumažėjo keltų, turistinių laivų ir laivybos eismas tiek Dunojuje, tiek Reino upėje.
Dėl žemo Dunojaus vandens lygio Rumunija sustabdė abu Cernavodos atominės elektrinės reaktorius, kurių aušinimui buvo naudojamas upės vanduo.