Palydovinės navigacijos sistemų (angl. GNSS), įskaitant GPS, signalų trikdžiai aktualūs ne tik aviacijai ar laivybai. Jie gali paveikti ir kasdien naudojamus įrenginius – nuo automobilio navigacijos iki išmaniojo laikrodžio, drono ar roboto vejapjovės.
GNSS signalai naudojami ne tik vietai nustatyti. Jie būtini ir tiksliam laiko sinchronizavimui, nuo kurio priklauso daugelio technologinių sistemų veikimas. Sutrikus signalui įrenginiai gali netiksliai nustatyti savo buvimo vietą, prarasti ryšį su palydovais arba rodyti klaidingus duomenis.
Kaip GNSS trikdžiai paveikia kasdienius įrenginius
„Kaip dažnai ir ar paveikia kasdien naudojamus renginius, priklauso nuo konkretaus įrenginio. Vienais atvejais sutrikimai beveik nepastebimi, kitais – jie gali visiškai sutrikdyti įrenginio veikimą. Automobilyje navigacija gali rodyti neteisingą buvimo vietą, sporto programėlė – netiksliai apskaičiuoti nueitą ar nuvažiuotą atstumą, o dronas – prarasti galimybę tiksliai išlaikyti savo padėtį ore“, – komentuoja RRT Spektro ir įrenginių priežiūros departamento direktorius Artūras Kaminskas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, vis dažniau gyventojai naudoja ir vejos robotus, kurie orientuojasi pagal GNSS signalus ir naudoja RTK (angl. Real-Time Kinematic) korekcijas. Esant normaliam signalo priėmimui, tokie įrenginiai gali nustatyti savo vietą vos kelių centimetrų tikslumu. Tačiau dingus signalui arba gavus klaidingus GNSS duomenis, jie gali nebeatpažinti virtualių sklypo ribų, sustoti arba pradėti judėti nenumatyta kryptimi.
Panašūs trikdžiai gali paveikti ir žemės ūkio techniką, kuri naudoja automatinio vairavimo sistemas, o laivyboje – apsunkinti tikslios laivo padėties nustatymą.
Kodėl atsiranda GNSS trikdžių
RRT ekspertų teigimu, GNSS signalui įtakos gali turėti ir natūralios aplinkos sąlygos – aukšti pastatai, tankus užstatymas, kalnuotos vietovės, tankūs miškai ar tuneliai. Miestuose signalą gali iškraipyti ir vadinamasis atspindžio efektas, kai radijo bangos atsispindi nuo pastatų ir imtuvą pasiekia keliais skirtingais keliais.
Pastaraisiais metais Baltijos regione vis dažniau fiksuojami ir tyčiniai GNSS trikdžiai. Dažniausiai pasitaiko du jų tipai – signalo slopinimas (angl. jamming), kai užgožiamas silpnas palydovų signalas, ir klaidinimas (angl. spoofing), kai imtuvui perduodami neteisingi navigacijos duomenys.
Kadangi tokie trikdžiai Baltijos regione fiksuojami reguliariai, su jų poveikiu gali susidurti ne tik profesionalūs naudotojai, bet ir gyventojai, naudojantys kasdienius įrenginius.
„GNSS signalų trikdžiai gali paveikti ne tik gyventojų naudojamus įrenginius, bet ir kritinę infrastruktūrą – aviaciją, laivybą, geležinkelių transportą, telekomunikacijų tinklus, energetikos sistemas ar finansines operacijas. RRT nuolat stebi radijo spektrą ir fiksuoja tyčinius GNSS signalų slopinimo bei klaidinimo atvejus, kurių šaltiniai nustatomi Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Apie šiuos atvejus reguliariai informuojame Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio biurą (angl. ITU BR), koordinuojantį tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant žalingų radijo trikdžių problemas“, – sako A. Kaminskas.
Anot A.Kaminsko, kartu ieškoma techninių sprendimų, kaip stiprinti ryšių infrastruktūros atsparumą. Investicijos į alternatyvias ir saugesnes technologijas yra būtinos siekiant mažinti išorinių žalingųjų trikdžių poveikį.
Ką daryti pastebėjus GNSS trikdžius
Pastebėjus GNSS veikimo sutrikimus nereikėtų skubėti daryti išvados, kad sugedo pats įrenginys, pataria RRT ekspertai.
Tais atvejais, kai navigacija pradėjo veikti netiksliai, verta perkrauti įrenginį, atnaujinti jo programinę įrangą ir iš naujo įjungti vietos nustatymo funkciją.
Jeigu sutriko roboto vejapjovės darbas, reikėtų stebėti jo veikimą, įsitikinti, kad nėra mechaninio gedimo, o esant nestabiliam GNSS signalui – laikinai sustabdyti roboto darbą.
Prieš skraidinant droną rekomenduojama pasitikrinti, ar drono vietos nustatymo funkcija veikia tinkamai, ir būti pasirengus prireikus perimti rankinį valdymą.
Jeigu trikdžiai kartojasi arba kyla įtarimų dėl neteisėtų radijo signalų šaltinių, gyventojai raginami kreiptis į RRT.
Kaip RRT nustato trikdžių šaltinius
Radijo signalų trikdžiams nustatyti RRT naudoja specializuotą įrangą, leidžiančią nustatyti radijo signalų, įskaitant GNSS trikdžius, sklidimo kryptį ir jų šaltinių buvimo vietą.
Nustačius trikdžių šaltinį, RRT įvertina jo pobūdį. Kai šaltinis yra ne Lietuvos teritorijoje, RRT bendrauja su kitų valstybių institucijomis ir siekia, kad šios imtųsi veiksmų žalingiems radijo trikdžiams sustabdyti.
RRT įdiegta orlaivių pranešimų duomenų stebėsena leidžia realiu laiku vertinti GNSS trikdžių mastą, poveikį ir tikėtinas jų šaltinių kryptis. Siekiant sumažinti tarpvalstybinių trukdžių neigiamą poveikį ryšio kokybei, taip pat numatyti atvejai, kai mobiliojo ryšio operatoriams gali būti skiriami papildomi radijo dažniai.
Be tarpvalstybinių GNSS trikdžių stebėsenos, RRT tiria ir kitus radijo ryšio trikdžius, kurių šaltiniai yra Lietuvos teritorijoje. Vien per 2026 metų sausį-liepą RRT atliko 131 tokių radijo trukdžių tyrimą. Ketvirtadalis jų buvo pašalinti per vieną darbo dieną, o vidutinė trukdžių šalinimo trukmė siekė penkias darbo dienos.