Rusijos propagandininkai agresyviai reagavo į Lietuvoje prasidėjusias diskusijas dėl LR Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtinto draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus peržiūros. Siekta bauginti Lietuvos visuomenę teigiant, kad tokiais sprendimais Baltijos šalys artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, o Lietuvą gali ištikti „Ukrainos likimas“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pabrėžė, kad branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje sumažintų valstybės saugumą ir priverstų Rusiją imtis atsakomųjų priemonių. Taip pat neatmestina, kad Rusija toliau sieks išlaikyti branduolinės ginkluotės temos aktualumą, kelti nepasitenkinimą Lietuvos visuomenėje ir trikdyti gynybos politikos sprendimo priėmimo procesus.
Lietuvos kariuomenė stebi tęstinę priešišką informacinę kampaniją apie tariamai aktyvų NATO šalių dalyvavimą organizuojant ir vykdant Ukrainos bepiločių atakas. Pastebima, kad Ukrainos dronų atakos prieš taikinius Leningrado srityje iššaukia priešiškas žinutes apie neva Ukrainai suteiktą galimybę naudotis Baltijos šalių oro erdve ar karine infrastruktūra. Labai tikėtina, kad šia komunikacija Kremlius siekia įtikinti vidinę auditoriją, esą Rusija kariauja su NATO Aljansu ir taip pagrįsti negebėjimą apsiginti nuo Ukrainos rengiamų dronų atakų.
Rusijos informacinėje erdvėje liepos mėnesį dėmesys buvo nukreiptas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Priešiškos žinutės teigė, kad NATO yra agresyvus karinis Aljansas, kurio tikslas yra įvykdyti Rusijos strateginį pralaimėjimą. Siekta įtikinti, kad NATO tęsia militarizavimąsi ir eskaluoja situaciją prie Sąjunginės valstybės sienų. Viršūnių susitikimo kontekste Rusijos propaganda teigė, kad parama Ukrainai skaldo NATO, o Vakarų visuomenės nebėra suinteresuotos finansiškai remti Kyjivo.
Liepos mėnesį Rusija tęsė rutininę komunikaciją apie tariamą rusakalbių diskriminaciją Baltijos šalyse, o Lietuva kaltinta vykdant rusofobišką politiką bei siekiant politizuoti sporto ir kultūros sritis.