„Lockheed Martin“ gaminama HIMARS sistema, sumontuota ant ratinio sunkvežimio važiuoklės, naudoja tikslaus nutaikymo raketas, galinčias pasiekti taikinius už dešimčių kilometrų. Ji taip pat gali leisti didesnio nuotolio balistines raketas ATACMS, kurių veikimo spindulys siekia apie 300 kilometrų. JAV šią ginkluotę Ukrainai pradėjo tiekti 2022 m. birželį. Sistema greitai tapo vienu lemiamų tų metų karo veiksmų ginklų: likus dar kelioms savaitėms iki Ukrainos kontratakos, per kurią atkovotos Chersono regiono teritorijos, HIMARS sistemingai naikino Rusijos šaudmenų sandėlius, vadavietes ir logistikos centrus.
Remiantis „Hromadske“ pranešimais, brigados kariai pabrėžė, kad iki pasirodant HIMARS, Rusijos pajėgos buvo įpratusios telkti karius ir techniką atvirose vietovėse vos 30–40 kilometrų atstumu nuo fronto linijos. Sistemos veikimo nuotolis ir tikslumas šį įprotį greitai pakeitė, o įgulos narių manymu, šis ginklas iš esmės nulėmė Chersono operacijos sėkmę.
Nors HIMARS garsėja veikimo greičiu, kariai paleidimo procesą apibūdina kaip gerokai sudėtingesnį. Vienas raketinis smūgis priklauso nuo ilgos žmonių grandinės, gerokai viršijančios trijų asmenų mašinos įgulą. Prieš raketai paliekant konteinerį, komanda koordinuoja taikymo duomenis, tikrina koordinates ir galiausiai duoda leidimą šūviui. Pasak įgulos, šis koordinavimas tapo toks ištobulintas, kad laikas nuo įsakymo gavimo iki faktinio šūvio gali trukti vos dvi ar tris minutes, priklausomai nuo misijos. Visgi, įprastomis sąlygomis šio proceso standartinis laikas yra artimesnis dešimčiai minučių.
Tikslumas išlieka pagrindiniu ginklo pranašumu net ir po kelerių metų susidūrimų su Rusijos elektroninės kovos bei oro gynybos sistemomis, sukurtomis specialiai jam neutralizuoti. Įgulos nariai teigė, kad Rusijos trukdžiai ir oro gynyba turėjo tik minimalų poveikį: bet koks nukrypimas nuo taikinio matuojamas vos metrais, o didžioji dauguma paleistų raketų tiksliai pasiekia numatytus tikslus.
Svarbiausiu įrangos elementu paleidimo sekoje kariai įvardija mašinoje įmontuotą taikinių nustatymo kompiuterį, kuris automatiškai apskaičiuoja bei įveda smūgio koordinates – ir turi didžiausią reikšmę misijos sėkmei.
Nors tai esminis tolimojo nuotolio smūginio pajėgumo elementas, darbas pačioje mašinoje pasižymi netikėtai buitiška aplinka. Kariai akcentavo HIMARS kabinos patogumus: oro kondicionavimą ir šildymą, automatinę pavarų dėžę, su naktinio matymo prietaisais suderinamą apšvietimą, išsamų prietaisų skydelį, rodantį slėgį, skysčių ir degalų lygius, stabdžių oro slėgį bei akumuliatoriaus įkrovą.
Šią patirtį jie lygina su važiavimu gerai įrengtu civiliniu automobiliu, o ne tipine karine technika. Mašinos spidometras rodo iki 120 km/h, tačiau maksimalus greitis elektroniniu būdu ribojamas iki 100 km/h. Įgulos patvirtino – kad išbandė šią ribą, bet dėl įdiegtos greičio ribotuvo programos jos viršyti neįmanoma.
Susiję straipsniai
Šis greitis yra gyvybiškai svarbus, nes po šūvio įgula privalo nedelsdama keisti poziciją. Ši doktrina, žinoma kaip „šaudyk ir bėk“ (angl. shoot-and-scoot), yra esminė ginklo išlikimui šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame dominuoja priešbaterinė ugnis ir žvalgyba dronais. Kariai pasakojo apie Rusijos atsakomuosius smūgius po raketų paleidimų ir pastebimą grėsmės eskalavimą per pastaruosius metus – Rusijos oro žvalgybos dronai vis dažniau seka jų judėjimą, todėl ši grėsmė tapo žymiai aktualesnė nei karo pradžioje.
Neoficialus HIMARS pavadinimas – „hamster“ – atspindi slaptumą, kuris kadaise gaubė šią sistemą. Tai primena, kaip griežtai 2022 m. Ukrainos pajėgos ribojo bet kokias viešas diskusijas apie ginklo dislokavimą ir galimybes, net kai internetiniai memai apie jį masiškai plito socialiniuose tinkluose.
Nors dabar HIMARS tapo įprastu fronto linijos elementu, slaptumas nėra visiškai išnykęs. JAV partneriai ir toliau tiesiogiai konsultuojasi su operatoriais dėl sistemos veikimo realiomis sąlygomis. Kariai teikia atsiliepimus apie techninius klausimus bei operatyvinius niuansus, padedančius koreguoti kitas platformas. Šis informacijos keitimasis yra nuolatinis ir abipusis, o ne vienkartinis ataskaitų teikimas.
Taip pat pastebimas visuomenės dėmesio poslinkis. Žiniasklaidos centre dabar atsidūrė naujesni, pačioje Ukrainoje pagaminti tolimojo nuotolio ginklai – ypač kruizinės raketos „FP-5 Flamingo“, naudojamos smūgiams giliai Rusijos teritorijoje. Tuo tarpu HIMARS toliau atlieka savo įprastą vaidmenį arčiau fronto linijos, sąmoningai vengdamas dėmesio centro.
Kaip rašo „Defence Blog“, iš pačių karių pasakojimų akivaizdu viena: po ketverių metų nepertraukiamo naudojimo sistema netapo pasenusi – ji tiesiog tapo kasdienybe jos operatoriams. Šis perėjimas nuo naujoviško ginklo prie patikimo, neprašmatnaus „darbinio arklio“ puikiai atspindi, kaip visa Vakarų tiekiama ginkluotė tvirtai įsitvirtino platesnėje Ukrainos karinėje strategijoje.