Drono modelyje buvo aptikti 45 užsieninės (ne rusiškos) kilmės komponentai. Remiantis žvalgybos ataskaitomis, dronas „Geran-3“ buvo sukurtas remiantis ankstesnio modelio „Geran-2“ korpusu ir komponentais, tačiau turėjo vieną esminį skirtumą. Drone buvo įrengtas „Telefly JT80“ reaktyvinis variklis – o ne stūmoklinis.
Bendras drono korpuso dizainas patyrė tik nežymius pakeitimus. Jis galėjo pasiekti 300–370 kilometrų per valandą greitį, o skrydžio nuotolis siekė iki 1000 kilometrų.
„Geran-3“ buvo įrengta inercinė navigacijos sistema „SADRA“, ADC slėgio matavimo įrenginys, energijos paskirstymo blokas (PDU), taip pat keletas kitų modulių. Navigacijai drone buvo įrengta palydovinė sistema „Kometa-M12“ su 12 elementų CRPA adaptyviųjų antenų grupe. Tai leido dronui būti atspariam elektroninės kovos (EW) priemonėms.
Susiję straipsniai
Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos tarnybos, drone buvo 45 užsienio kilmės komponentai:
- 22 amerikietiški;
- 8 kiniški;
- 7 šveicariški;
- 3 vokiški; 2
- 2 britiški;
- 1 japoniškas.
Be to, okupantai droną aprūpindavo ta pačia kamera ir vaizdo perdavimo sistema kaip ir „Geran-2“. „Geran-3“ elektroniniai komponentai yra praktiškai identiški tiems, kurie naudojami benzinu varomose „Geran-2“ versijose.
„Geran-3“ tapo pereinamuoju etapu link „Geran-4“, kurio korpusas buvo pritaikytas „Telefly LX-WP-160“ reaktyviniam varikliui.
Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos tarnybos, „Geran-4“ sparnų plotis yra apie tris metrus, o ilgis – 3,5 metro, kaip ir ankstesnio modelio. Tačiau drono svoris padidėjo nuo 350 iki 450 kilogramų.
Naujasis variklis padidino ir drono kreiserinį greitį bei skrydžio nuotolį, rašo „Defense Express“.