Važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą telefonas gali prisijungti prie dešimčių skirtingų bazinių stočių, o tuo metu navigacija atnaujina maršrutą, keleiviai klausosi muzikos ar naršo socialiniuose tinkluose. „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia paaiškina, ko reikia norint turėti gerą mobilųjį ryšį.
„Mobiliojo ryšio vartotojas apie tinklą dažniausiai susimąsto tik tada, kai jis pradeda veikti ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau tam, kad važiuodami galėtume naudotis navigacija, klausytis muzikos ar naršyti internete, turi vykti daug procesų, kurių žmogus net nepastebi. Telefonas juda, keičiasi jo ryšio taškas, o tinklas turi užtikrinti, kad vartotojas dėl to neprarastų ryšio“, – sako A. Strolia.
Kas svarbiausia vertinant mobiliojo ryšio kokybę?
Susiję straipsniai
Mobiliojo ryšio kokybę galima vertinti pagal kelis pagrindinius kriterijus:
- Aprėptį – ar ryšys pasiekiamas ne tik miestuose, bet ir keliaujant, regionuose bei atokesnėse vietovėse;
- Spartą – kaip greitai į įrenginį perduodami duomenys;
- Tinklo talpą – kiek vartotojų vienu metu gali aptarnauti konkreti bazinė stotis ir kiek duomenų ji gali perduoti;
- Stabilumą – ar ryšys išlieka nenutrūkstamas žmogui judant ir keičiantis bazinėms stotims;
- Dažnių spektrą – kokie dažniai naudojami ryšiui ir kiek spektro galima skirti duomenų perdavimui;
- Realų veikimą – kaip tinklas veikia kasdienėmis sąlygomis, o ne tik atliekant vieną greičio testą.
Telefonas juda, o tinklas turi suspėti paskui jį
Kelionės metu telefonas nėra prisijungęs prie vienos bazinės stoties visam laikui. Judėdamas jis nuolat vertina aplink esančių bazinių stočių signalą, o tinklas parenka, prie kurios stoties įrenginiui geriausia prisijungti.
„Svarbu ne tik tai, kad žmogus turėtų signalą vienoje konkrečioje vietoje. Jam reikia, kad ryšys išliktų važiuojant iš vienos vietos į kitą. Jeigu žmogus Vilniuje pradeda naudotis navigacija ir važiuoja į Klaipėdą, tinklas turi pasirūpinti, kad ryšys būtų sklandžiai perduodamas iš vienos bazinės stoties kitai“, – aiškina A. Strolia.
Stiprus signalas dar nereiškia greito interneto – sparta priklauso ir nuo tinklo apkrovos, turimo dažnių spektro bei įrenginio galimybių. Todėl vietovėje, kur signalas stiprus, bet tinklu vienu metu naudojasi daug žmonių, internetas gali veikti lėčiau nei ten, kur signalas silpnesnis, tačiau tinklo apkrova mažesnė.
„Dažnai manoma, kad norint pagerinti mobilųjį ryšį užtenka pastatyti daugiau bazinių stočių. Tačiau vien stočių skaičiaus nepakanka – kiekviena jų turi ribotą talpą, todėl svarbu, kiek vartotojų vienu metu gali aptarnauti konkreti stotis ir kiek duomenų ji gali perduoti. Tam didelę reikšmę turi dažnių spektras: kuo platesnį spektrą turime, tuo daugiau duomenų galime perduoti vienu metu ir tuo daugiau vartotojų aptarnauti“, – sako A. Strolia.
Tinklo aprėptį apibūdina ne tik bazinių stočių skaičius, bet ir teritorija, kurioje vartotojams užtikrinamas 5G ryšys. Pagal iki 2026 m. kovo 26 d. užregistruotus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenis, „Telia“ Lietuvoje turėjo 1622 5G bazines stotis ir 6329 aktyvias 5G celes.
Šiandien „Telia“ 5G tinklas pasiekia 99,7 proc. namų ūkių ir apie 95 proc. Lietuvos teritorijos. Tai reiškia, kad 5G ryšys svarbus ne tik gyvenamosiose vietovėse, bet ir keliaujant tarp miestų, regionuose ar atokesnėse vietovėse, kur vartotojui svarbiausia ne didžiausia galima sparta, o tai, kad ryšys apskritai būtų pasiekiamas ir išliktų judant.
5G greitis priklauso ir nuo naudojamų dažnių
Mobiliojo ryšio kokybei svarbūs ir skirtingi 5G dažniai. 3,5 GHz dažnių juosta leidžia pasiekti didelę spartą ir talpą, o 700 MHz – užtikrinti gerokai platesnę geografinę aprėptį.
Žemesnio dažnio 700 MHz signalas sklinda toliau ir geriau prasiskverbia pro kliūtis, todėl jis ypač naudingas užtikrinant platesnę aprėptį. Aukštesnis 3,5 GHz dažnis suteikia daugiau talpos ir gali užtikrinti didesnę spartą, tačiau jo aprėptis yra mažesnė.
„Telia“ savo 5G tinklą nuo pat pradžių vystė dviem sluoksniais: 3,5 GHz dažnis buvo skirtas didesnei spartai ir talpai, o 700 MHz – platesnei aprėpčiai. Būtent toks skirtingų dažnių derinimas leidžia tinklui veikti ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesnėse Lietuvos vietovėse.
Ką rodo nepriklausomi matavimai?
Kad mobiliojo ryšio kokybę reikėtų vertinti plačiau nei pagal vieną greičio rodiklį, rodo ir nepriklausomas „Rohde & Schwarz“ tyrimas. 2025 m. pabaigoje Vokietijos technologijų bendrovė Lietuvos mobiliuosius tinklus vertino pagal skirtingus kasdienio naudojimo scenarijus. Duomenys buvo renkami atliekant važiavimo testus – per pagrindinius Lietuvos miestus, miestelius ir kelius nuvažiuota 6150 kilometrų.
Tyrime buvo vertinama ne tik duomenų perdavimo, bet ir balso ryšio, vaizdo transliacijų, naršymo, socialinių tinklų bei interaktyvumo kokybė. „Telia“ surinko 827 iš 1000 taškų ir užėmė pirmą vietą bendroje įskaitoje, o pirmavo 24 iš 25 vertintų kategorijų.
Nepriklausomų vertinimų svarbą papildo ir oficialūs RRT matavimai. 2025 m., naudodama „Matuok.lt“ įrankį, RRT visoje Lietuvoje atliko 81,6 tūkst. mobiliojo interneto kokybės matavimų. Vidutinė duomenų gavimo sparta „Telia“ tinkle siekė 285,7 Mb/s, „Tele2“ – 212 Mb/s, o „Bitė Lietuva“ – 168,2 Mb/s.
Taigi, geras tinklas turi būti greitas, bet kartu ir plačiai prieinamas, stabilus, pakankamos talpos bei pajėgus aptarnauti vartotojus skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingomis sąlygomis.
„Kai mobilusis ryšys veikia gerai, žmogus apie jį tiesiog negalvoja. Būtent tai ir yra pagrindinis kokybiško tinklo požymis“, – sako „Telia“ tinklo vadovas.