Šis radinys buvo aptiktas vykdant kasinėjimus kartu su metalo ieškiklių naudotojais Žalgirio mūšio vietoje, netoli Tanenbergo (liet. Stablaukis, lenk. Stębark) kaimo šiaurės rytų Lenkijoje, pirmadienį pranešė vietinis muziejus.
Muziejaus teigimu, šis atradimas ypač įdomus tuo, kad monetos buvo rastos tam tikru atstumu viena nuo kitos.
„Atrodo, tarsi kas nors, bėgdamas iš mūšio lauko su perrėžtu pinigine, būtų išmėtęs monetas“, – Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė Žalgirio mūšio muziejaus direktorius Szymonas Drejus.
Susiję straipsniai
1410 m. liepos 15 d. vykusiame Žalgirio mūšyje susirėmė suvienytos Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgos su Vokiečių ordinu – germanų religiniu ordinu, laikytu viena iš galingiausių to meto karinių jėgų pasaulyje.
Lenkų ir lietuvių pergalė laikoma lūžio tašku Europos istorijoje ir tapo viena iš labiausiai švenčiamų Lenkijos pergalių mūšio lauke.
Mįslinga istorija
Monetos, rastos maždaug 20 centimetrų gylyje po žeme, yra Prahos grašiai – XV a. Europoje populiari sidabrinė valiuta. Septynios monetos yra nesugadintos, o trys – pažeistos.
S. Drejus teigė, kad Prahos grašiai tuo metu buvo plačiai naudojami visoje Europoje, todėl sunku nustatyti, ar jie priklausė Vokiečių ordinui, ar lenkų ar lietuvių kariams.
„Įsivaizduokite: mūšio triukšmas, šūksniai, arklių žvengimas, panika (…) ir monetos, pamestos, kai kas nors desperatiškai bėgo gelbėdamas savo gyvybę, palikdamas savo daiktus. Ar tai buvo panikai apėmus paliktas karo grobis, ar iš mūšio lauko bėgančio kario užmokestis?“ – rašoma muziejaus „Facebook“ paskyroje.
Monetos dabar bus restauruotos ir galiausiai eksponuojamos Žalgirio mūšio muziejuje. Per 13 kasinėjimų sezonų mūšio lauke buvo rasta beveik 1500 artefaktų, rašo „TVP World“.