Didžiausi mitai apie radiaciją
Tinklalaidėje „Pirmyn“ karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras D. Antanaitis atskleidė, kad kariai yra ruošiami pirmąją parą po branduolinio smūgio išlikti savo pozicijose ir niekur nelįsti, kol sumažės radiacija.
„Po branduolinio sprogimo radiacija pakankamai greitai mažėja. Skirtingai nuo branduolinės avarijos“, – palygino D. Antanaitis.
Susiję straipsniai
Tiesa, kalbėdamas apie radiaciją, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad teiginiai, jog ji viską sunaikins ir nuo jos negalima apsisaugoti, yra vieni didžiausių mitų.
„Apsaugoti nuo alfa ir beta dalelių gali respiratorius ir drabužiai. Reikia neįkvėpti dulkių, neišgerti arba nesuvalgyti nieko su jomis. Nuo gama spinduliuotės jau reikia slėptis“, – teigė D. Antanaitis.
Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad net po Hirosimos ir Nagasakio nelaimės išliko žmonių, kurie buvo vos už kelių kilometrų nuo sprogimo centro ir išgyveno. Kai kurie iš jų nugyveno iki labai garbaus amžiaus.
Ką darytų, jei branduolinis ginklas smogtų po valandos?
Tinklalaidės vedėjui Laurynui Bilotui pasiteiravus, ką pats D. Antanaitis darytų pirmiausia, jei sužinotų, kad po valandos Lietuvai bus smogta branduoliniu ginklu, karybos ekspertas atsakė, kad viskas priklausytų nuo to, ar būtų žinoma smūgio vieta.
„Jei žinau, kur yra smūgio vieta, greičiausiai surinkčiau visą savo šeimą ir važiuočiau kuo toliau nuo epicentro. Per vieną valandą aš galiu nuvažiuoti pakankamai toli, kad manęs nepasiektų.
Jei aš nežinau, kur bus epicentras, o keliai yra užkišti, ko gero, eičiau į rūsį. Pasirūpinčiau, kad būtų galima uždengti ventiliacines angas, ten taip pat turėtų būti kažkiek maisto ir vandens“, – teigė D. Antanaitis.
Karybos ekspertas paatviravo, kad jam pačiam yra tekę lankytis branduoliniuose bunkeriuose Vokietijoje ir Suomijoje.
„Tikras bunkeris labai padėtų. <...> Svarbiausia, kad jie būtų dvigubos paskirties. Ta vieta turi išlaikyti pati save – pavyzdžiui, Helsinkyje prie prekybos centro yra bunkeris, kur įrengta požeminė aikštelė“, – gerąją praktiką įvardijo pašnekovas.
Saugiausios vietos pasaulyje
O kur būtų saugiausia, jei prasidėtų branduolinis pasaulinis karas?
D. Antanaičio teigimu, didžiausi taikiniai yra Kinija, Šiaurės Korėja, JAV, Rusija ir Europa.
„Saugiausia būtų pietiniame pusrutulyje. Ko gero, Azorų salos, Madeira, nes ten netgi su laivais sudėtinga išsilaipinti“, – paaiškino karybos ekspertas.
Kas būtų, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą prieš Ukrainą?
Anot D. Antanaičio, po 2014 m. Rusija pakeitė savo karinę doktriną ir numatė, kad branduoliniu ginklu gali smogti tuo atveju, jei būtų užpulta raketomis. Nors agresiją kenčiantys ukrainiečiai smūgiavo Rusijai kruizinėmis raketomis bei dronais, branduolinis ginklas panaudotas nebuvo.
„Mes girdėjome kalbas, kad jie planavo panaudoti branduolinį ginklą, tačiau Kinija atkalbėjo. Tai yra labai diplomatinis ir politinis, o ne karinis sprendimas“, – teigė pašnekovas.
Vis tik jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje, pasekmės Lietuvai priklausytų nuo ginklo galingumo, atstumo nuo epicentro ir gamtinių sąlygų.
„Jeigu Rusija panaudotų maksimalią galią tam, kad sunaikintų taikinį, ir panaudotų ore, manau, mus paveiktų mažiau nei paveikė Černobylio avarija. Bet tai priklauso nuo vėjo krypties, greičio ir kitų niuansų“, – svarstė karybos ekspertas.
Branduolinio karo grėsmė Lietuvai
Pašnekovas įsitikinęs, kad tuo atveju, jei NATO kiltų egzistencinė grėsmė, JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija galėtų panaudoti branduolinę ginkluotę.
Vis tik tokia grėsmė – kur kas mažesnė nei branduolinės avarijos, pastebėjo D. Antanaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad Hirosimoje ir Nagasakyje žmonės gyvena iki šiol, o Černobylyje – ne.
„Mes turime Astravo atominę elektrinę, kuri yra ant Neries kranto. Viskas priklauso nuo to, kur vėjas nuneštų radioaktyvias dulkes. Jeigu link mūsų – nenorėčiau, kad taip nutiktų.
<...> Turint omenyje, kad elektrinę statė rusai ir tai, kad Astravo atominėje elektrinėje jau buvo kelios avarijos, aš manau, kad tikimybė yra“, – be užuolankų apie avarijos grėsmę kalbėjo D. Antanaitis.
Kas yra branduolinė žiema? Kaip pasikeitė branduoliniai ginklai? Ar dirbtinis intelektas – galingesnis už branduolinį ginklą? Šiuos ir daugelį kitų aktualių klausimų aptarėme su karybos ekspertu D. Antanaičiu.
Jei susidomėjote šiuo pokalbiu ir svarstote publikuoti mūsų pranešimą ar išsirašyti dalį tinklalaidės turinio, prašome Jūsų prisegti epizodo embed kodą.