Parodos ašis – žmonės: fizikai, biochemikai, inžinieriai, programuotojai, verslininkai ir mecenatai, kurių sprendimai per kelis dešimtmečius padarė nedidelę šalį matomą pasaulio mokslo ir technologijų žemėlapyje. Lankytojai sužinos, kaip pirmieji lietuviški lazeriai buvo aušinami skalbimo mašinos siurbliu, kaip pirmojo lietuviško palydovo planai gimė ant servetėlės NASA valgykloje ir kaip Vilniaus universitete atlikti tyrimai tapo vienu iš genų redagavimo technologijos pagrindų.
„Paroda gimė iš noro sudominti jaunąją kartą aukštosiomis technologijomis ir žmonėmis, kurie jas kūrė ir tebekuria. Norėjosi parodyti kuo platesnį ratą – skirtingas kartas, disciplinas, profesinius kelius. Čia susitinka mokslininkai, inžinieriai, verslininkai ir vizionieriai, taip pat tie, kurių vardai dažniausiai lieka už laboratorijų ar gamyklų sienų, nors jų indėlis ne mažiau svarbus“, – sako parodos idėjos autorė ir pagrindinė kuratorė Simona Širvydaitė-Šliupienė.
Kiekvienos srities pasakojimą kartu su pagrindine kuratore rengė tos srities specialistai, tapę parodos bendrakuratoriais: Algirdas Augustaitis (robotika), Kristina Ananičienė (lazeriai), dr. Ramūnas Kondratas (biotechnologijos), Saulius Lapienis (kosmosas ir informacinės technologijos) ir Ieva Meilutė-Svinkūnienė (menai).
Susiję straipsniai
Anot LNM generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės, pasirinkimas rengti tokią parodą yra apgalvotas ir tikslingas.
„Lietuvos istorijoje kūrybiška adaptacija kartojasi taip dažnai, kad ją jau galima vadinti mūsų bruožu: tai, ką pasaulis išrasdavo, čia būdavo perimama, pratęsiama ir grąžinama pasauliui unikalaus patobulinimo ar naujovės pavidalu. Šį bruožą juk galime pastebėti ne tik Lietuvos aukštųjų technologijų istorijoje, bet ir mene, poezijoje, kūryboje apskritai. Ir net siekyje atgauti laisvę – Lietuvos gebėjimas nuolat save kurti iš naujo, adaptuotis, veržliai žvelgti į ateitį net sudėtingomis aplinkybėmis stebina tuos, kurie tik susipažįsta su mūsų istorija. Tad įterpti Lietuvos aukštųjų technologijų vystymosi pasakojimą į platesnį Lietuvos valstybės istorijos naratyvą buvo natūrali LNM misijos dalis“, – dalijasi dr. R. Kačkutė.
Ne tik įrenginiai, bet ir žmonės
Vienas pagrindinių parodos kūrėjų tikslų – pristatyti Lietuvos aukštųjų technologijų istoriją kaip gyvą ir kupiną įvairiausių posūkių, netikėtumų, o svarbiausia – žmogiškumo.
„Gyvendami kasdienoje dažnai naudojamės įvairiais prietaisais ar paslaugomis, kurių centre – įvairiausios technologijos. Tiesa, dažnai jas naudojame nė nesusimąstydami, kiek smalsumo, klaidų, atsitiktinumų, ilgų darbo valandų, drąsos ir atradimo džiaugsmo jose slypi. Dargi – svarbu pabrėžti, kad visame šiame procese veikia ir žmogaus vaizduotė: ji geba matyti ateitį“ – dalijasi parodos idėjos autorė S. Širvydaitė-Šliupienė.
Kiekviena sritis parodoje bus pristatoma nuo jos pradžios Lietuvos istorijoje. Pavyzdžiui, lazerių vystymosi istorijoje buvo svarbus įkalbinėjimas: 1962 m. į Maskvą siunčiamas Evaldas Kazys Maldutis turėjo įtikinti bendramokslio Algio Petro Piskarsko mamą išleisti sūnų – ji iš pat pradžių to nenorėjo. Po studijų jie abu grįžo – A. P. Piskarskas liko Vilniaus universitete ir ėmėsi ultratrumpųjų impulsų tyrimų, o štai E. K. Maldutis perėjo į Fizikos institutą ir tyrė lazerio bei medžiagos sąveiką.
Biotechnologijų trajektorijos pradžioje – prof. Arvydo Janulaičio laboratorija. Ši kryptis svarbi dar ir dėl to, kad joje veikė pirmoji Lietuvos biotechnologijų srityje pasižymėjusi moteris Vida Petrušytė. 1975 m. ji tapo pirmąja darbuotoja A. Janulaičio komandoje. Po trejų metų ji atrado pirmąjį Lietuvoje restrikcijos fermentą, vėliau vadovavo laboratorijai, o jos rastų fermentų gamybos technologijos tapo tuo pagrindu, kuriuo pradėdamas komercinę veiklą rėmėsi „Fermentas“.
Informacinių technologijų dalyje – Algirdo Antano Avižienio kelias. 1944 m. su šeima pasitraukęs iš Lietuvos, gyvenęs perkeltųjų asmenų (vadinamųjų „dipukų“) stovyklose Vokietijoje, 1950 m. atvykęs į JAV, jis suformulavo savitestės ir savitaisos principą – vieną pamatinių patikimų kompiuterinių sistemų idėjų. Jam vadovaujant mokslų daktarais tapo trisdešimt vienas žmogus.
Kosmoso dalyje – Danguolės Švegždienės ir jos kolegų eksperimentas „Fiton-3“: 1982 m. lietuvių sukurtoje mikrooranžerijoje orbitinėje stotyje „Saliut 7“ pirmą kartą pasaulyje augalas buvo išaugintas nuo sėklos iki sėklos.
Robotikos srities Lietuvoje ištakos siekia 1963-iuosius, kai Kauno politechnikos institute – dabartiniame Kauno technologijos universitete – įkurta Vibrotechnikos laboratorija. Ji išaugo į vieną didžiausių precizinės vibromechanikos tyrimų centrų Sovietų Sąjungoje, o atkūrus Nepriklausomybę čia pradėtos ir mechatronikos studijos. Jaunosios kartos susidomėjimas šia sritimi sparčiai auga ir dabar. Lietuvos moksleivių robotikos komandų bendruomenės „Lituanica X“ vadovas ir įkūrėjas Algirdas Augustaitis, nors pats nėra inžinierius, ja susidomėjo, kai sūnus penktoje klasėje paprašė robotikos rinkinio: iš vienos moksleivių komandos išaugo daugiau kaip penkiasdešimt komandų ir beveik tūkstantis vaikų, tėvų, mentorių bei savanorių.
Parodoje lankytojai galės išvysti ir meno kūrinius, svarstančius apie žmogaus santykį su technologijomis – nuo tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės iki šiuolaikinio meno kūrėjo Julijono Urbono ir kitų.
Nuo laboratorijos iki pasaulio rinkų
Parodoje pabrėžiamas ir tamprus, švelniai konkurencingas, bet kartu judinantis į priekį santykis tarp mokslo ir verslo bendruomenių. Be mokslinių atradimų nebūtų ir verslo pasiekimų, o verslas galiausiai randa priežastį investuoti į mokslą. Parodoje „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ startuolių ekosistema taip pat užima svarbų vaidmenį kaip veržliai judinanti tiek technologijų, tiek verslo sritis.
Kitos mokslo sritys taip pat nuolat bendradarbiauja su verslu. 1987 m. Miuncheno parodoje pristatytas pirmasis lietuviškas komercinis pikosekundinis lazeris PL1020 buvo parduotas Miunsterio universitetui. 1992–1993 m. lietuviški lazeriai pirmą kartą pasiekė Japoniją, tapusią viena svarbiausių eksporto rinkų. 2010 m. bendrovę „Fermentas“ įsigijo JAV korporacija „Thermo Fisher Scientific“ – tuo metu tai buvo didžiausias privataus verslo sandoris Lietuvos istorijoje. 2014 m. į orbitą pakilo pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“, o 2019 m. „Vinted“ tapo pirmuoju šalies vienaragiu.
Šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei šešiasdešimt lazerių įmonių, eksportuojančių per 90 proc. produkcijos į maždaug aštuoniasdešimt šalių; lietuviškus lazerinius sprendimus naudoja 96 iš šimto geriausių pasaulio universitetų. Šalyje registruota per tūkstantį startuolių ir daugiau nei keturiasdešimt kosmoso sektoriaus įmonių.
Mecenatai ir jų svarba
Atskira parodos tema – žmonės ir institucijos, parėmusios mokslą tada, kai rezultatų dar niekas negalėjo užtikrinti. Ši parodos naratyvinė linija kalba apie tai, koks svarbus progresui yra finansinis palaikymas iš išorės: tiek valstybės, tiek mecenatystės tradiciją tęsiančių žmonių. Parodoje mecenatystė pristatoma kaip veikla, turinti gilias tradicijas Lietuvoje dar nuo XVI amžiaus, kai 1579 m. Stepono Batoro privilegija Vilniaus universitetas tapo valstybės institucija. Valstybės, mokslo bendruomenės ir mecenatų ryšys tęsiasi iki šiol – per fondus ir naujas iniciatyvas.
„Drąsiausi atradimai negimsta tuštumoje: jiems reikia aplinkos, pasitikėjimo ir žmonių, kurie patiki idėjomis dar tada, kai jų rezultato niekas negali garantuoti. Į mecenatystę žvelgiame plačiai – tai ne vien finansinė parama, bet ir partnerystės, žinios, laikas, ekspertinis indėlis, dovanojami objektai ir ryšiai“, – teigia dr. R. Kačkutė.