Švedija pirmą kartą paskelbė, kad perduos šį orlaivį 2024 m. gegužę – kaip dalį savo 16-ojo ir tuo metu didžiausio karinės pagalbos Ukrainai paketo, kurio vertė siekė maždaug 1,25 mlrd. JAV dolerių.
Ukrainos valdžia teigė, kad perdavimas buvo patvirtintas 2025 m. rugpjūtį, o pirmieji užfiksuoti šio orlaivio koviniai skrydžiai virš Ukrainos įvyko maždaug po septynių mėnesių. Tačiau nepriklausomi pranešimai jau anksčiau leido manyti, kad lėktuvas skraidė Ukrainos oro erdvėje dar prieš valdžios patvirtinimą: 2026 m. kovo 20 d. viename Rusijos „Telegram“ kanale jau pasirodė vaizdo įrašas, nors tuo metu nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti tikslios to vaizdo įrašo datos ir vietos.
„ASC 890“ yra pagamintas remiantis regioninio keleivinio lėktuvo „Saab 340“ korpusu ir turi „Saab“ „Erieye“ radarą, sumontuotą virš fiuzeliažo,. Radaras naudoja aktyviosios elektroninės skenavimo matricos technologiją ir gali aptikti bei sekti orlaivius bei laivus iki maždaug 450 kilometrų atstumu, paprastai kai lėktuvas skrenda maždaug 20 000 pėdų (6 km) aukštyje. Orlaivį valdo šešių žmonių įgula, įskaitant misijos kontrolės pareigūną, kovos kontrolės operatorių ir stebėjimo operatorių.
Susiję straipsniai
Praktiškai šis orlaivis skirtas veikti kaip skraidantis radaras ir vadavietė. Jis gali aptikti Rusijos orlaivius, kruizines raketas ir dronus iš toli – daug toliau už antžeminio radaro veikimo ribų – o tada perduoti šiuos sekimo duomenis Ukrainos naikintuvų pilotams, kad jie galėtų sulaikyti grėsmes be būtinybės įjungti savo radarus, nes taip būtų atskleista jų buvimo vieta. Švedijos gynybos ministras 2024 m. teigė, kad šis orlaivis suteiks Ukrainai „naujas galimybes kovoti tiek su oro, tiek su jūrų taikiniais“.
Prieš perdavimą Švedijos karinės oro pajėgos eksploatavo du „ASC 890“ orlaivius – ir kaip manoma, abu jie buvo perduoti Ukrainai, todėl Švedija laikinai liko be savo oro ankstyvojo perspėjimo pajėgumų, kol bus pristatyti nauji orlaiviai. Pasak Švedijos gynybos pareigūnų, kurie kovo mėnesį komentavo pranešimus apie vėlavimą, pristatymas iš dalies buvo susijęs su modifikacijomis, reikalingomis tam, kad orlaivio duomenų perdavimo sistemos veiktų kartu su Ukrainos „F-16“ naikintuvų parku.
Ukrainos gynybos ministerija apibūdino „ASC 890“ kaip vieną iš platesnio oro kovos tinklo, sukurto remiantis Vakarų naikintuvais, elementų. Šalies „F-16“ parkas, kurio pirmieji naikintuvai buvo pristatyti 2024 m. iš Danijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Belgijos, sudaro šio tinklo branduolį, o pilotų mokymas iš dalies vyksta Rumunijoje.
Nuo 2025 m. Ukraina taip pat pradėjo iš Prancūzijos gauti naikintuvus „Mirage 2000“ – ir iš Švedijos tikisi gauti iki 16 „Gripen C/D“ naikintuvų, kurie bus tiekiami nemokamai, o naujesnės „Gripen E“ versijos pristatymas planuojamas iki 2030 m.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad „ASC 890“ radaro aprėpties ir šių naikintuvų tipų derinys skirtas priartinti Ukrainos oro gynybą prie NATO standartų atitinkančio, tinklu sujungto požiūrio į oro kovą – o ne pasikliauti atskirais orlaiviais, veikiančiais turint ribotą situacijos suvokimą, rašo „Defence Blog“.