Kaip teigiama straipsnyje, anksčiau tolimųjų nuotolių dronai – tokie kaip „Geran-2“ – skrisdavo pagal iš anksto nustatytas koordinates – to pakakdavo smūgiams pastatus, bet ne į traukinius ar kitą judančią techniką. O tiesioginis vaizdo perdavimas iš drono leidžia operatoriui jau skrydžio metu keisti maršrutą ar tikslą.
Remiantis specializuoto portalo „Calibre Defence“ duomenimis, nuo 2025 m. rusai vis dažniau aprūpina dronus „Geran“, „Gerbera“, „Orlan“, „Lancet“, „Skalpel“ ir „Molnja“ „mesh“ radijo modemais. Tokiame tinkle kiekvienas dronas tuo pačiu metu yra ir galinis įrenginys, ir retransliatorius – signalas perduodamas per antžeminių ir oro mazgų grandinę, o tinklas pats ieško ryšio mazgo, jei vienas iš tokių išeina iš rikiuotės.
Dėl tokios technologijos ryšys tapo stabilesnis, o dažnas dažnio keitimas apsunkina jo slopinimą. Ukrainos specialistų vertinimu, turint gerai suformuotą retransliatorių grandinę, veikimo nuotolis padidėjo iki 150–175 kilometrų – maždaug dvigubai, palyginti su 2025 metų rodikliu.
Susiję straipsniai
Išnagrinėjus numuštų dronų nuolaužas paaiškėjo, kad juose buvo Šendženo įmonių „Xingkai Technology“ ir „Sinosun Technology“ pagaminti radijo modemai. Dažniausiai pasitaikanti modelis – „XK-F358“: 20 vatų galios, galintis perduoti vaizdą, garsą ir kitus duomenis, taip pat sukurti tinklą be centrinės stoties.
Tokio modemo kaina atviroje rinkoje siekia 7–9 tūkstančius dolerių, o galingesnių versijų – daugiau nei 10 tūkstančių. Tai brangiau nei bazinis dronas-masalas „Gerbera“, tačiau Maskvos taupymo klausimas nesustabdo: jei modulis padeda sunaikinti lokomotyvą, priešlėktuvinės gynybos priemonę ar naftos bazę, išlaidos laikomos visiškai pateisinamomis, rašo „Unian“.
Numuštuose dronuose taip pat buvo rasti kiniški varikliai, kameros ir navigacijos antenos. Anksčiau „Reuters“ tyrimas nustatė, kad kiniški varikliai buvo tiekiami sankcijų sąraše esančiam Rusijos dronų gamintojui, juos nurodant kaip „pramoninius aušinimo įrenginius“. Pekinas oficialiai teigia, kad karo šalių neaprūpina mirtinais ginklais ir kontroliuoja dvejopo naudojimo prekių eksportą.
Pažymima, kad pagrindiniu tinkle veikiančių dronų taikiniu tapo 20–200 kilometrų gylio juosta už fronto linijos – geležinkeliai, sandėliai, degalinės ir ryšių mazgai, be kurių kariuomenės aprūpinimas greitai paralyžiuojamas.
Remiantis „Calibre Defence“ informacija, tokią taktiką jau taiko 50-oji atskiroji bepiločių sistemų brigada „Variag“. Konkrečiai, realiuoju laiku valdomas „Geran“ pataikė į dujų kondensato gamyklą Poltavos srityje, esančią maždaug 125 kilometrų atstumu nuo priešo kontroliuojamos teritorijos.
Kinijos ir Rusijos susitarimas
Anksčiau Kinijos vadovas Xi Jinpingas pareiškė ketinantis prisidėti prie karo Ukrainoje sureguliavimo. Kalbėdamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Biškeke, jis pažadėjo stiprinti koordinavimą su kitomis šalimis siekiant „politinio krizės sprendimo“. Jo teigimu, Kinija pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su visomis konflikto šalimis, ypač Ukrainos, Artimųjų Rytų ir Afganistano klausimais.
Be to, analitikų vertinimu, V. Putinas Ukrainos karo fone vis labiau priklauso nuo Kinijos – Kremliaus lyderis priverstas prisiimti Pekino jaunesniojo partnerio vaidmenį, o Rusijos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo importo iš Kinijos.
Tuo pačiu metu Kinija pasipelnė iš Rusijos invazijos, gavusi pigesnę naftą ir prieigą prie šalies vidaus rinkos, kurioje nebėra vakarietiškų konkurentų, pastebi „Unian“.