Nauji technologijų produktai į rinką patenka greičiau, nei spėjame įvertinti jų poveikį žmogui ir visuomenei. Kol valstybės svarsto, kaip juos reguliuoti, technologija jau gali būti pasiekusi milijonus žmonių. Tuomet spręsti jos keliamas problemas tampa gerokai sunkiau.
Ryškiausias šio atotrūkio pavyzdys – pastarųjų savaičių smūgiai didžiosioms technologijų korporacijoms. JAV įvyko precedento neturintis posūkis: bendrovė „Meta“ sutiko sumokėti net 18 mlrd. JAV dolerių pagal taikos sutartį byloje, kurioje dešimtys valstijų kaltino ją tyčia kūrus „Facebook“ ir „Instagram“ algoritmus bei funkcijas taip, kad jie skatintų paauglių priklausomybę bei kenktų jų psichikos sveikatai.
18 mlrd. dolerių suma parodo, kiek daug gali kainuoti sprendimai, kurių pasekmės pradėtos vertinti tik tada, kai produktai jau buvo tapę neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi. Ši bauda sudaro beveik penktadalį (18,4 proc.) Lietuvos 2025 m. BVP. Socialiniai tinklai per kiek daugiau nei dešimtmetį tapo įprasta vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, o diskusija apie jų poveikį vaikams ilgą laiką daugiausia sukosi apie tai, kaip tėvai turėtų kontroliuoti savo vaikų elgesį. Pagaliau kalbame ir apie pačių platformų atsakomybę.
Susiję straipsniai
Panaši situacija dabar formuojasi aplink išmaniuosius akinius, kurių naudojimas aplinkiniams ne visada yra akivaizdžiai pastebimas. Tai kelia visiškai naują privatumo problemą: žmogus gali būti nufilmuotas net nesuprasdamas, kad šalia jo esantis asmuo įjungė kamerą.
Ši problema jau sprendžiama Jungtinėje Karalystėje, kur kino teatrai, naktiniai klubai bei kitos viešosios vietos pradeda riboti išmaniųjų akinių naudojimą. Tuo metu Australijos e. saugumo reguliuotojas paragino išmaniųjų akinių gamintojus įdiegti daugiau apsaugos priemonių, tarp jų – automatinį filmuojamų žmonių veidų suliejimą ir aiškius signalus, kad įrenginys tuo metu filmuoja.
Pats faktas, kad institucijos jau turi kurti specialias taisykles tokiems akiniams, daug pasako apie tai, kaip greitai technologija pateko į mūsų kasdienybę. Lietuvoje taip pat matome atvejų, kai technologijos panaudojamos pažeidžiant kitų žmonių privatumą. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo istorija Klaipėdoje, kur vyras išmaniaisiais akiniais slapta filmavo merginas ir uždavinėjo seksualinio pobūdžio klausimus, o vėliau įrašus skelbė socialiniuose tinkluose.
Išmanieji akiniai nėra savaime bloga technologija. Priešingai, jie gali būti labai naudingi žmonėms su negalia: padėti orientuotis aplinkoje, atpažinti objektus, gauti informaciją balsu ar paversti kalbą tekstu. Problema atsiranda, nes naudinga technologija sukuriama taip, kad už jos galimas neigiamas pasekmes atsako tik pats vartotojas. Jei įrenginys gali nepastebimai filmuoti kitus žmones, vien pasakyti „naudokite atsakingai“ nėra pakankama apsauga.
Todėl turime garsiau kelti verslo atsakomybės klausimą – privatumas, saugumas ir galimybė kontroliuoti, kaip technologija naudojama, turi būti įvertinti dar kuriant produktą. Kaip iš automobilių gamintojų tikimės, kad saugos diržai bus įrengti dar prieš automobiliui pasiekiant rinką, taip ir iš technologijų bendrovių turime teisę tikėtis, kad galimos rizikos vartotojams bus įvertintos dar prieš produktui pasiekiant milijonus žmonių.
Kalbant apie vaikus, ši tema tampa dar jautresnė. Iki šiol daugiausia dėmesio skyrėme tam, kiek valandų per dieną vaikas praleidžia prie ekrano. Tačiau 2025 m. UNICEF analizė parodė, kad nėra aiškių įrodymų, jog pats laikas prie ekrano tiesiogiai blogina vaikų psichikos sveikatą. Daug didesnę reikšmę turi tai, ką vaikas internete veikia, kokį turinį mato ir su kokiomis patirtimis susiduria.
Vaikas gali praleisti valandą mokydamasis naujos kalbos, programuodamas ar ieškodamas informacijos apie savo pomėgius. Lygiai taip pat gali praleisti valandą aplinkoje, kurioje gausu patyčių, žeminimo ar klaidinančio turinio. Todėl vien ekranų valandų skaičius mums nepasako visos istorijos.
Įdomu tai, kad būtent dabar „Meta“ pati įsipareigojo riboti paauglių naudojimąsi „Facebook“ ir „Instagram“. Pagal naują susitarimą JAV paaugliams numatytas dviejų valandų per dieną limitas, kurio be tėvų leidimo išjungti nebus galima, nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto platformos bus automatiškai blokuojamos, o mokyklos metu bus išjungti dauguma pranešimų. Paaugliai taip pat gaus įspėjimus po 15 minučių nepertraukiamo naudojimosi.
Techninės priemonės įdiegti naudojimosi limitus, riboti pranešimus ir kurti saugesnę aplinką vaikams egzistavo ir anksčiau. Tačiau jos pradėjo būti diegiamos tik tada, kai technologijų bendrovė susidūrė su precedento neturinčiu teisiniu ir finansiniu spaudimu.
Svarbu nedaryti klaidingos prielaidos, kad technologiniai sprendimai vieni patys išspręs problemą. Net ir geriausi ribojimai nepakeis kritinio mąstymo, empatijos ar gebėjimo atsakingai elgtis su kitais žmonėmis. Nepamirškime, kad kalbėdami apie vaikų saugumą internete technologinius sprendimus visada turime derinti su švietimu ir pokalbiais šeimose.
Tačiau vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje neturėtų būti suvokiama vien kaip tėvų atsakomybė. Jei saugumo, privatumo ir vaikų apsaugos klausimus kelsime tik tada, kai problemos jau taps akivaizdžios, būsime pasmerkti nuolat vytis pasekmes. Kur kas brandesnis kelias yra reikalauti, kad atsakomybė būtų kuriama kartu su pačia inovacija.
Teksto autorė yra „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.