Kaip teigiama muziejaus pranešime, lobį sudaro sidabro luitai, apyrankės, 47 sveikos monetos ir jų fragmentai, mažas dievo Toro kūjis bei įvairūs sidabro dirbiniai, kurie originaliai buvo sudėti į molinį indą. Muziejaus duomenimis, beveik 18,5 kg sveriantis sidabro lobis yra tris kartus didesnis už didžiausią iki šiol rastą vikingų laikotarpio sidabro lobį – vadinamąjį Terslevo lobį, sveriantį apie 6,5 kg.
„Po pusvalandžio kasimo ranka užkliuvo už kažko, kas sukėlė keistą garsą, – pasakoja lobį radęs vyras. – Iš pradžių maniau, kad tai senas geležies gabalas ar tvoros viela ir keletas puodų šukių, bet kai pradėjau kasti rankomis, ėmiau iš žemės ištraukti vieną metalinį daiktą po kito. Po trumpo kruopštaus darbo supratau, kad tai papuošalai, monetos ir sidabro luitai.“
„Tai išskirtinai svarbus vikingų laikotarpio sidabro lobis, – sako archeologas ir Šiaurės Jutlandijos muziejaus kultūros paveldo skyriaus vadovas Torbenas Sarauwas. – Jis suteikia retą galimybę pažvelgti į vikingų laikotarpio sidabro ekonomiką, kurioje sidabras buvo naudojamas ne tik kaip monetos, bet ir kaip sveriamas metalas, skirtas prekybai, atsiskaitymams ir turto kaupimui.“
Susiję straipsniai
Muziejaus duomenimis, ant vieno iš sidabro luitų išgraviruotos runos. Užrašą galima perskaityti kaip „hutu“ – tai gali būti vardas arba savininko ženklas. T. Sarauwas teigia, kad lobyje taip pat yra monetų su arabiškais rašmenimis.
„Šis lobis siejasi su lemiamu momentu Danijos istorijoje. Jis buvo užkastas tuo laikotarpiu, kai formavosi Danijos karalystė, o krikščionybė plito po Skandinaviją, – aiškina mokslininkas. – Šis lobis ne tik atskleidžia vikingų laikotarpio prekybą ir turtus, bet ir liudija apie visuomenę, patiriančią gilius politinius ir religinius pokyčius.“
Kai daiktai bus tinkamai užregistruoti, muziejus tikisi šį lobį eksponuoti Fyrkate – vikingų laikotarpio muziejuje ir UNESCO pasaulio paveldo sąraše įrašytoje žiedinėje tvirtovėje, susijusioje su karaliumi Haraldu Mėlyndančiu, rašo „The Art Newspaper“.