Šis radinys buvo aptiktas vykdant kasinėjimus pilkapyje netoli Žórawinos kaimo.
Vroclavo medicinos universiteto mokslininkai pasakojo, kad jau ruošėsi išvykti iš kasinėjimo vietos, kai pastebėjo keistą dalyką. „Mes jau beveik pradėjome dėtis daiktus, kai pastebėjome kapo kontūrus, o jo viduje – dantis, išdėstytus vėrinio forma“, – pasakoja šioje vietoje dirbantis mokslininkas dr. Pawełas Dąbrowskis.
„Iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad tai negalėjo būti atsitiktinumas, – teigia jis ir patikslina, kad tolesnis tyrimas parodė, jog kiekviename dantyje per buvo išgręžta skylė. - Nors juos jungusi virvelė neišliko, nėra abejonių, kad tai buvo žmogaus rankomis pagamintas papuošalas“.
Susiję straipsniai
Nežinoma kilmė
P. Dąbrowskis sako, kad dantys galėjo priklausyti vilkams, šunims ir lokiams, o du iš identifikuotų dantų netgi primena žmogaus iltinius dantis. „Lokio kandžiai labai panašūs į žmogaus priekinius dantis. Tačiau tik išsami dantų analizė leis mums su tikrumu nustatyti vėrinio dantų kilmę“, – mokslininką cituoja „National Geographic“.
Šią vasarą šis artefaktas buvo rastas pilkapyje, vykdant kasinėjimus netoli Žórawinos kaimo, socialiniuose tinkluose pranešė Vroclavo medicinos universitetas, kurio mokslininkai dalyvauja šiuose darbuose. Pilkapio viduje archeologai taip pat aptiko beveik visą vyro skeletą, dviejų kaukolių fragmentus, kaulinius ir gintarinius karoliukus, titnaginį peilį ir akmeninį kovinę kirvį. Pagal kovos kirvio formą mokslininkai nustatė, kad kapavietė datuojama maždaug 2900 m. pr. m. e., todėl tai yra seniausias šioje vietovėje rastas radinys.
Vroclavo Medicinos universiteto nuotr.
Likusi šios kapavietės dalis datuojama maždaug 1600 metų – apie 350–430 m. e. m. – o tai reiškia, kad naujai rastas pilkapis yra kelis tūkstančius metų senesnis už kitas šioje vietovėje atkastas kapavietes.
Mokslininkai dabar mano, kad šis pilkapis priklausė Virvelinės keramikos kultūros atstovui – senovės Europos bendruomenei, egzistavusiai maždaug nuo 2900 iki 2300 m. pr. m. e. ir žinomai dėl savitos keramikos su virveliniais raštais bei piemeniško gyvenimo būdo.
Tyrimai dėl šioje vietoje rastų artefaktų kilmės tęsiasi. Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės atsakyti į klausimus, kas ten buvo palaidotas ir kaip gyveno bendruomenė, kuri prieš daugiau nei 5000 metų gyveno teritorijoje, kuris dabar yra Žemutinės Silezijos regionas, rašo „TVP World“.