Bet kas dėvintis išmaniuosius akinius gali fotografuoti ir filmuoti, klausytis muzikos, skambinti telefonu, išversti tekstą ar bendrauti su dirbtinio intelekto (DI) asistentu. Tokių akinių dabar parduodama milijonai.
Šie įrenginiai vasarą atsidūrė dėmesio centre, kai reklamos partnerystę užmezgė technologijų milžinė „Meta“ ir Kylie Jenner, grožio verslo žvaigždė ir Kardashianų giminės atstovė.
Išmaniesiems telefonams tapus žmonių kasdienybės dalimi, didžiosios technologijų bendrovės vis daugiau dėmesio skiria išmaniesiems akiniams. Jų manymu, besivystant DI šie akiniai gali tapti kita svarbia dėvimų technologijų inovacijų kryptimi.
Ar DI jau pakeičia žmogų tvarkant savo pinigus?
Nors 2013 m. „Google“ bandymas išpopuliarinti išmaniuosius akinius nepasiteisino, tačiau „Meta“ išmaniesiems akiniams sekasi kur kas geriau. Pastarieji buvo sukurti bendradarbiaujant su „EssilorLuxottica“, kuri gamina „Ray-Ban“ akinius nuo saulės.
2025 m. „Meta“ pardavė apie 7 mln. savo išmaniųjų akinių – kur kas daugiau nei 2023–2024 m., kai jų buvo parduota 2 mln.
Susiję straipsniai
„Google“ ir „Snap“ taip pat rengiasi pristatyti savo išmaniuosius akinius, kuriuose naudojamas DI.
Tačiau nepaisant neįtikėtino pardavimų augimo šie produktai susilaukė neigiamo atgarsio.
Vasarą Europoje ir ypač Jungtinėje Karalystėje sunerimta dėl išmaniųjų akinių, kuriuos kai kurios žiniasklaidos priemonės praminė „iškrypėlių akiniais“.
Susirūpinimą kelia ir pranešimai apie tai, kad „Meta“ kuria veidų atpažinimo tecnologiją, kuri bus naudojama šiuose akiniuose.
Rugpjūtį TV kanalas „Channel 4 News“ paskelbė 17-metės britės istorija, kurią užkalbino DI akinius dėvintis vyras ir įrašė jų pokalbį.
„Meta“ tikina, kad ji ėmėsi žingsnių tam, jog būtų neįmanoma išjungti mirksinčios LED lemputės, įspėjančios žmones, kad įrenginys įrašinėja.
Šią savaitę Norvegija priėmė sprendimą uždrausti išmaniuosius akinius sostinės Oslo mokyklose, o vyriausybė svarsto galimybę įstatymu reguliuoti jų naudojimą ir uždrausti veidų atpažinimo funkcijas viešose vietose.
Panaši nuomonė vyrauja ir Europos Sąjungos šalyse, o Prancūzijos žmogaus duomenų apsaugos organizacija CNIL ragina imtis veiksmų šiuo klausimu.
Europos Parlamento narė iš Slovakijos Veronika Cifrova Ostrihonova naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji kreipėsi į Europos Komisiją dėl šios problemos po to, kai paaiškėjo, kad moterys yra paslapčia filmuojamos.
Ji kelia klausimą, ar išmanieji akiniai atitinka duomenų apsaugos ir DI taisykles, bet dar nesulaukė atsakymo.
„Mums reikia aiškių ES taisyklių, kurios užtikrintų apsaugą, ir griežto jų vykdymo, kad naujos technologijos nebūtų diegiamos mūsų pagrindinių teisių sąskaita“, – sakė ji.
Europos Komisijos teigimu, už asmens privatumo taisyklių priežiūrą ir taikymą atsakingos nacionalinės duomenų apsaugos institucijos.
Tuo metu JK ir Airijoje buvo inicijuota peticija raginanti žmones kreiptis į parduotuves, kad jos nutrauktų prekybą išmaniaisiais akiniais.
Peticiją kol kas pasirašė 9,1 tūkst. žmonių, o vyriausybė turi reaguoti, kai surenkama 10 tūkst. parašų.
Vienas šios kampanijos iniciatorių, mokytojas Guy Holderis, sako nuogąstaujantis dėl išmaniųjų akinių poveikio mergaitėms ir moterims bei apskritai „absoliutaus sekimo“ jausmo viešosiose vietose.
Jį neramina tai, kad bet kas gali filmuoti bet ką, kitiems žmonėms nieko apie tai nežinant ir be jų sutikimo.