Rugsėjo 17-osios pranešime „Lockheed Martin“ patvirtino didesnį „AIM-260“ veikimo nuotolį bei efektyvumą, palyginti su esama oro kovos ginkluote. Gamintoja įvardija „F-22 Raptor“ ir „F-35 Lightning II“ bei kitus JAV oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno orlaivius. Svarbiausia naujo ginklo savybė – galimybė padidinti naikintuvo atakos nuotolį neatsisakant penktosios kartos orlaiviams reikalingos mažo pastebimumo konfigūracijos.
Raketos nuotraukos pirmą kartą viešai pasirodė dar gegužę. Taigi rugsėjo pranešimas nėra pirmas jos parodymas apskritai: dabar atskleistas konkretus gamybos plėtros susitarimas. Tikslus „AIM-260“ nuotolis, greitis, kaina ir didelė dalis techninių charakteristikų viešai neatskleidžiami. Internete skelbiami tariamai tikslūs kilometrai neturėtų būti painiojami su gamintojo patvirtintais duomenimis.
Kodėl nauja raketa gali pakeisti naikintuvų dvikovą?
Šiuolaikinėje oro kovoje svarbu ne tik tai, kurio naikintuvo radaras pirmas aptinka priešininką. Reikia turėti ginklą, galintį pasiekti aptiktą taikinį, ir pakankamai patikimą informaciją, kad raketa būtų panaudota laiku. Didesnio nuotolio raketa gali išplėsti atstumą, kuriuo naikintuvas pajėgus atakuoti, ir priversti priešininką anksčiau reaguoti į grėsmę. Vis dėlto realų nuotolį lemia skrydžio aukštis, greitis, taikinio manevrai bei kitos aplinkybės – gamintojo frazė „didesnis nuotolis“ nereiškia vieno universalaus atstumo.
Susiję straipsniai
„AIM-260“ programa siejama su augančiu poreikiu atsakyti į Kinijos ilgojo nuotolio oro kovos ginkluotę. JATM numatyta ir sunkiai aptinkamiems penktosios kartos naikintuvams, tarp jų „F-22“ ir „F-35“: raketa turi būti pritaikoma orlaiviams, kurių konstrukcijoje svarbios vidinės ginkluotės talpyklos. Tai reikšminga, nes išorėje kabinami ginklai gali pabloginti mažo pastebimumo orlaivio charakteristikas.
Naujos raketos kontekstas skiriasi nuo Ukrainos oro gynybos kasdienybės. Ukrainos „F-16“ tenka intensyviai medžioti Rusijos dronus, o „AIM-260“ pristatoma pirmiausia kaip ginklas priešiškiems orlaiviams įveikti iš toliau. Kol kas nėra oficialaus paskelbimo, kad „AIM-260“ būtų skirta Ukrainos „F-16“ ar jau naudojama šiame kare.
Nuo slaptos programos – prie gamybos ir pirmojo sąjungininko
Rugsėjo 17-ąją sudarytas preliminarusis susitarimas numato investicijas į gamybos pajėgumus, darbuotojus ir tiekimo grandinę bei sudaro pagrindą būsimam daugiamečiam AIM-260 pirkimui. Viešame pranešime neįvardyta nei konkreti susitarimo vertė, nei metinis gamybos tikslas. „Lockheed Martin“ teigimu, bendrovė pati finansuos gamybai plėsti reikalingas investicijas. Tai svarbus poslinkis programai, kurios detalės ilgai buvo neviešinamos: JAV siekia ne vien turėti pažangią raketą, bet ir užsitikrinti nuolatinį jos tiekimą.
Vienas aiškiausių signalų, kad projektas jau peržengė vien JAV ribas, atėjo iš Australijos. Rugpjūčio 6 dieną Australijos gynybos ministerija paskelbė beveik 736 mln. Australijos dolerių investiciją į „AIM-260“. Numatyta pirmiausia ją integruoti į „F/A-18F Super Hornet“, vėliau – į „F-35A“ ir „EA-18G“. Australijos vyriausybė teigia, kad šalis taps pirmąja šio ginklo naudotoja už JAV ribų. Ši suma yra Australijos doleriais, ne eurais ar JAV doleriais.
Australijos sprendimas taip pat parodo, kad JAV siekia suderinti pažangią oro kovos ginkluotę su sąjungininkų orlaiviais. Naujos kartos raketa nėra izoliuota technologija: svarbu ir pilotų rengimas, logistika, atsargų kaupimas bei tai, kaip sąjungininkai keičiasi informacija apie oro taikinius.
Europoje tuo pat metu vyksta kitokio pobūdžio raketų programos. Neseniai pristatyta nauja europietiška sparnuotoji raketa skirta smūgiams į antžeminius taikinius, o AIM-260 – oro dvikovoms. Skirtingos paskirtys paaiškina, kodėl vienos „toliausiai skrendančios raketos“ nepakanka apibūdinti visai NATO ginkluotės modernizacijai.
NATO gynybos pajėgumams svarbus ir kiekis. Net technologiškai pažangus ginklas neatliks savo vaidmens, jeigu prireikus jo nebus sandėliuose. Būtent todėl AIM-260 susitarime tiek dėmesio skiriama tiekėjams, gamybos pajėgumams ir ilgalaikiam užsakymų planavimui. Šis klausimas susijęs su platesnėmis NATO pastangomis prisitaikyti prie naujos karo realybės, nors priešdroninė gynyba ir ilgo nuotolio oro dvikovos yra skirtingos užduotys.
„AIM-260“ istorijoje kol kas negalime išmatuoti, kiek kilometrų ji pranoks ankstesnius ginklus ar kaip pasirodytų tikroje dvikovoje su konkrečiu naikintuvu. Tačiau viešai paskelbti sprendimai jau rodo kryptį: JAV ruošia ilgesnio nuotolio raketą penktosios kartos aviacijai ir kartu siekia iš anksto užsitikrinti jos gamybos mastą. Oro pranašumą ateityje lems ne vien naujų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kokius ginklus jie galės neštis bei kiek jų bus galima pagaminti.