Tai maždaug 2,5–3,2 karto viršija numatomą lovų skaičiaus padidėjimą Rusijos karinėse medicinos įstaigose 2021–2026 m. laikotarpiu.
Kanalo duomenimis, 2026 m. Rusija planavo atidaryti šešias naujas karines ligonines: keturias šalies europinėje dalyje ir dvi Tolimuosiuose Rytuose. Visos šešios jau pastatytos, o penkios iš jų veikia.
Tačiau specializuotos karinės ligoninės jau nuo 2023 m. nesugeba susidoroti su sužeistųjų antplūdžiu. Todėl Rusijos gynybos ministerija vis dažniau savo poreikiams naudoja civilines ligonines – ypač gimdymo namus ir specializuotas stacionarias medicinos įstaigas. Kai kurios iš jų visiškai pertvarkomos kariniams poreikiams. Tačiau dažniau civilinėms ligoninėms skiriama keletas skyrių sužeistiesiems, o likusioje įstaigos dalyje toliau priimami civiliniai pacientai.
Susiję straipsniai
Kanalo šaltinių teigimu, 2026 m. rudenį planuojama padidinti lovų skaičių 16–20 tūkstančių, pasitelkiant civilines ligonines. Plėtra daugiausia apims Kareliją, Sankt Peterburgą, Leningrado ir Novgorodo sritis, priklausančias Šiaurės Vakarų federalinei apygardai, taip pat Maskvos ir Smolensko sritis, priklausančias Centrinei federalinei apygardai.
„Plėtra susijusi ne tik su „specialiąja operacija“. Regionų pasirinkimas suprantamas – Sankt Peterburgas yra pagrindinis karinės medicinos centras šalyje, o civilinė medicinos infrastruktūra mieste yra viena iš geriausiai išvystytų Rusijoje – geresnė tik Maskvoje, rašo „Militarnyj“. Su Ukraina besiribojantys regionai jau seniai perpildyti sužeistaisiais, kaip ir Šiaurės Kaukazo regionai, kuriuose yra labiausiai išvystyta medicinos infrastruktūra. Todėl plėtra vyks tų subjektų sąskaita, kurie turi didžiausius medicininius pajėgumus“, – pažymėjo vienas iš kanalo šaltinių.
Dar du šaltiniai mano, kad šis paaiškinimas nėra pakankamai išsamus. Jų nuomone, regionų pasirinkimas lemia ne tik medicinos infrastruktūros išsivystymo lygis, bet ir geografinė padėtis. Vienas iš pašnekovų pažymėjo, kad sužeistieji paprastai vežami į artimiausias ir lengviausiai pasiekiamas medicinos įstaigas, todėl nurodytų regionų išsidėstymas gali rodyti tikėtiną karo veiksmų kryptį.
Kitas Rusijos karinis pareigūnas pabrėžė, kad informacija apie karių gydymą Rusijoje nuo 2014 m. yra kuo labiau slepiama, nes ji leidžia įvertinti valstybės ketinimus. Jo teigimu, vakariniuose regionuose esančių ligoninių pritaikymas karių aptarnavimui gali tapti aiškiu signalu, kad ruošiamasi karo veiksmams naujoje kryptyje.
Remiantis Lenkijos projekto „Vot Tak“ duomenimis, 2021 m. Rusijoje veikė 431 medicinos įstaiga, skirta karo tarnybos pareigūnams. Iš viso jose buvo įrengta daugiau nei 52 tūkstančiai lovų vietų. 2026 m. duomenimis, Rusijos karinėse medicinos įstaigose buvo ne mažiau kaip 58,3 tūkst. lovų, tačiau net ir šio skaičiaus nepakanka.
Pavyzdžiui, S. M. Kirovo vardo karo medicinos akademijoje Sankt Peterburge vieno skyriaus lovų skaičius skirtas 40 žmonių, tačiau ten vienu metu priimama iki 86 pacientų. Apie tai leidiniui „Vot Tak“ papasakojo šios įstaigos anesteziologas, kuris pageidavo likti anonimu. Pasak jo, nuo visapusiško karo pradžios koridoriuose statomos papildomos lovos, o palatose vietoj jų klojami čiužiniai. Jis teigia, kad lovų trūksta tiek kituose miesto ligoninėse, tiek visoje šalyje.
Taigi, 2021–2026 m. Rusija padidino lovų skaičių maždaug 6,3 tūkst. Planuojamas dar 16–20 tūkst. vietų įtraukimas civilinėse ligoninėse 2,5–3,2 karto viršija šį rodiklį.
Kariuomenės medicinos infrastruktūros plėtra yra tipiškas rodiklis, leidžiantis numatyti, kad karo veiksmai intensyvės, ir netiesioginis rodiklis, rodantis pasirengimą mobilizacijai. Be to, didelio masto lauko ligoninių dislokavimas ir kraujo atsargų kaupimas transfuzijoms buvo stebimas prieš pat visapusišką įsiveržimą į Ukrainą 2022 m., rašo „Militarnyj“.