Pagrindinės Konvencijos nuostatos apima atsakomybę už įvairius kibernetinius nusikaltimus, įskaitant neteisėtą prieigą prie sistemų, duomenų pažeidimus, skaitmeninį sukčiavimą ir vaikų seksualinio išnaudojimo turinį. Konvencija taip pat numato procesines priemones – tarptautinę teisinę pagalbą, ekstradiciją ir keitimąsi elektroniniais įrodymais. Joje įtvirtintos ir žmogaus teisių apsaugos priemonės.
„Kibernetiniai nusikaltimai nepažįsta valstybių sienų, todėl veiksminga kova su jais įmanoma tik stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.
Ši Jungtinių Tautų konvencija yra svarbus žingsnis kuriant bendrą teisinį pagrindą, kuris padės valstybėms efektyviau užkardyti kibernetinius nusikaltimus, geriau apsaugoti piliečius ir užtikrinti saugią skaitmeninę erdvę“, – teigė užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Susiję straipsniai
Šiuo metu Konvenciją yra pasirašiusios 82 šalys.