Apie šį skrydį „X“ platformoje pranešė atvirojo kodo paskyra „Coffee Report“. „Flightradar24“ užfiksuotuose duomenyse, gautuose 17 val. 50 min. Lietuvos laiku, orlaivis buvo nurodytas kaip „Safran S-15 Patroller“, priskirtas karinei arba valdžios kategorijai, be registracijos numerio, operatoriaus ar registracijos šalies nurodymo. Tuo metu jis skrido maždaug 5900 pėdų (1800 m) aukštyje, 117 km/h greičiu, judėjo į šiaurę už kelių kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
Skrydžio maršrutas prasidėjo į rytus nuo Varšuvos ir tęsėsi į šiaurės rytus pro Palenkės Sokoluvo ir Semiatičės, o tada pasuko į šiaurę palei sieną. Nei Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, nei jokia sąjungininkų kariuomenė nepatvirtino, kas pilotavo droną ar ko jis ieškojo.
„Patroller“ – tai Prancūzijos vidutinio aukščio ir ilgo skrydžio trukmės dronas, kurį „Safran Electronics & Defense“ pagamino remiantis „Stemme S15“ motorinio sklandytuvo korpusu – ir tai paaiškina sekimo sistemoje nurodytą tipo kodą „S15U“. Jis pirmą kartą pakilo į orą 2009 m., o 2023 m. buvo pradėtas naudoti Prancūzijos kariuomenėje. Skrydžio bandymai parodė, kad jis gali išbūti ore 20–30 valandų ir gabenti iki 250 kg svorio jutiklių bei kitos įrangos.
„Safran“ paprastai aprūpina droną savo „Euroflir 410“ dienos ir nakties vaizdo kamerų moduliu, kuris derinamas su radijo ryšį perimančiu jutikliu arba radaru, galinčiu aptikti judančias transporto priemones ant žemės. Jūrinėje versijoje įrengtas jūros paieškos radaras ir laivų atpažinimo imtuvas.
Lenkija viešai nepaskelbė apie „Patroller“ įsigijimą. Prancūzijos pajėgos Lenkijoje veikia nuo 2025 m. rugsėjo, kai Prancūzija pagal NATO misiją „Eastern Sentry“ nusiuntė tris naikintuvus „Rafale“ – ši misija buvo pradėta po to, kai tų metų rugsėjo 10 d. į Lenkijos oro erdvę įskrido mažiausiai 19 Rusijos dronų. Lenkijos naikintuvai „F-16“ ir Olandijos naikintuvai „F-35“ keletą iš jų numušė.
Susiję straipsniai
Sienos ruožas, kuriuo skrido dronas, yra vienas iš labiausiai įtvirtintų Europoje. 2022 ir 2023 m. Lenkija pastatė plieninę užtvarą palei sieną su Baltarusija, kuri driekiasi per Belovežo mišką, kur Baltarusijos valdžios institucijų stumiami migrantai ne kartą bandė ją kirsti.
Varšuva dabar diegia papildomą apsaugos nuo dronų lygį. 2025 m. gruodį gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas pareiškė, kad per dvejus metus Lenkija skirs daugiau nei 2 mlrd. eurų dronų atremiamojo tinklo įrengimui palei sienas su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Pirmasis radaras buvo sumontuotas ant daugiau nei 70 m aukščio bokšto netoli Krinkų, į šiaurę nuo Hainuvkos, o vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis 2026 m. kovą paskelbė, kad pirmasis dronų atremiamojo tinklo mazgas pradėjo veikti. Šis tinklas veikia kartu su „East Shield“ – atskira programa, kuriai skirta apie 2,2 mlrd. eurų biudžetas ir kuri skirta antžeminiams įtvirtinimams palei tą pačią sieną.
Kaip rodo 2026 m. birželio „InformNapalm“ tyrimas, Rusija taip pat pastatė puolamųjų dronų paleidimo ir perdavimo bazes netoli Baltarusijos sienos. Tyrime dalis tos infrastruktūros buvo susieta su 2025 m. rugsėjo įsiveržimu.
Stebėjimo duomenys neparodė, iš kur „Patroller“ pakilo, kiek laiko jis išbuvo pozicijoje ir ar jis įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Skrydžių stebėjimo paslaugos rodo tik tuos orlaivius, kurie transliuoja savo buvimo vietą, o kariniai skrydžiai dažnai išjungia atsakiklius, rašo „Defence Blog“.