„Sienos architektūra, pasižyminti dideliais blokais ir sijų sistema, iš karto leido mums manyti, kad tai buvo pagal galų tradiciją pastatyta siena“, – teigia Île-de-France regioninės archeologijos tarnybos paveldo vyriausioji kuratorė Dorothée Chaoui-Derieux. Gaisro pėdsakai ir I a. pr. m. e. radiniai dar labiau sutvirtino hipotezę, kad archeologai pagaliau rado materialius Liutecijos (lot. Lutetia) – keltų gyvenvietės, paminėtos Cezario „Užrašuose apie Galų karą“ – įrodymus.
I a. pr. m. e. Liutecija buvo keltų ikiromėninė gyvenvietė, vadinama opidumu (lot. oppidum), esanti dabartiniame Paryžiuje. Liutecija buvo parisii genties, gyvenusios palei Senos upę, sostinė. Vykstant karui su galais, kuris truko nuo 58 iki 50 m. pr. m. e., Julijus Cezaris ir jo kariuomenė 52 m. pr. m. e. kovojo Liutecijos mūšyje. Romėnai pasiekė lemiamą pergalę, tačiau galai sudegino Liuteciją ir nugriovė tiltus, kad Cezaris negalėtų užimti miesto. Dėl to senovės tvirtovė niekada nebuvo rasta.
Tačiau vasario mėnesį archeologų komanda pradėjo kasinėjimus Hôtel-Dieu kieme – tai seniausia iki šiol veikianti Paryžiaus ligoninė. Nedidelėje Sitė saloje (pranc. Île-de-la-Cité), esančioje Senos upės viduryje, netoli Notrdamo katedros, archeologai atrado 20 metrų akmeninės ir medinės sienos atkarpą, būdingą keltų įtvirtinimams. Netoliese rasta apdegusi apdaila, sudegusios sėklos ir sudegęs medinis pastatas leidžia manyti, kad šią vietą sunaikino gaisras.
Susiję straipsniai
„Preliminarūs medinių elementų anglies-14 datavimo rezultatai rodo, kad jie datuojami laikotarpiu nuo 200 iki 10 m. pr. m. e. Be to, prie sienos papėdės buvo rastas galų ieties antgalis“, – sako D. Chaoui-Derieux.
Šie nauji atradimai suteikia tvirtų archeologinių įrodymų, kad Liutecija iš tiesų buvo įsikūrusi saloje Senos upėje ir kad jos gyventojai ją sudegino, kaip prieš daugiau nei du tūkstantmečius savo knygoje pažymėjo Cezaris.
„Šis atradimas užpildo archeologinę spragą. Šimtmečius buvo diskutuojama dėl Liutecijos vietos, – teigia Île-de-France regioninės archeologijos tarnybos regioninis kuratorius Stéphane Deschampsas. – Šiandien, turėdami šią sieną ir jos kontekstą, galbūt turime raktą į šią mįslę.“
Tačiau kadangi buvo paveikti ugnies, sienos liekanos ir kiti radiniai yra itin trapūs. Sienos neįmanoma pilnai išsaugoti, todėl archeologai, naudodami 3D fotogrametriją, sukurs jos kopiją, kad šis atradimas būtų prieinamas visiems, rašo „Live Science“.