Festivalyje „Lituanicon XXXVIII: Kelionė“ šėlo fantastai iš visos Lietuvos

„Kelionės ir fantastika neatsiejamos. Į tolimas planetas, tolkieniškus antrinius pasaulius ar alternatyvias tikroves keliaujama erdvėlaiviais, portalais, užburtomis transporto priemonėmis ar magiškų galių pagalba. O ir pati fantastinė literatūra, kinas ir žaidimai leidžia priartėti prie to, kas keista ir tolima“, – festivalio temos pasirinkimą aiškino programos koordinatorė Radvilė Musteikytė.

Fantastika sieja įvairiausias veiklas: tai ir knygos, filmai, serialai, žaidimai (stalo, vaizdo, vaidmenų), teatras, muzika, cosplay, bet ir, pavyzdžiui, istorinis fechtavimas, parodos. Todėl viename renginyje gali sutilpti rimta ir pramoginė literatūra, mokslas, menas bei žaidimų kultūra, o skirtingų amžiaus grupių ir interesų žmonės gali ateiti smagiai praleisti laiko.

„Fantastų bendruomenė talpina daug mažesnių, skirtingų bendruomenių. O festivalis „Lituanicon“ tampa erdve visoms joms susitikti ir pasimaišyti“, – komentavo renginį organizuojančios draugijos „Tolkien Lietuva“ prezidentė Eglė Jasevičiūtė.

Šiemet festivalyje „Lituanicon XXXVIII: Kelionė“ buvo skaitomos paskaitos, kalbinami rašytojai, diskutuota apie skirtingas bendruomenes ir jų interesus, mokslą bei technologijas. Vyko kostiumų karnavalas, protmūšis bei muzikinis pasirodymas. Taip pat buvo galima pasimokyti žongliruoti, pasivaikščioti po virtualią Nacionalinio muziejaus parodą, kautis istoriniais kardais, dėlioti konstruktorius, išmėginti senovines konsoles bei naujus stalo žaidimus. Visą dieną veikė interaktyvūs stendai, juostinės fotografijos parodos, dvi LEGO entuziastų ekspozicijos bei menininkų alėja.

Kūrybiškiausi lankytojai buvo kviečiami į dirbtuves: menininkas Paul Takahashi mokė piešti transporto priemones, cosplayerė Sanahi – siūti fantastišką kelioninį apsiaustą, o fantastinių knygų autorė Justina Kapeckaitė rašymo dirbtuvėse kvietė iš naujo atrasti ištiktukus. Vienos išskirtiniausių vykusių dirbtuvių buvo filksingas – populiarių dainų perkūrimas pagal žinomą melodiją sudedant kitokius, fantastiškus, dažnai humoristinius žodžius. „Buvo kaip tik tiek dalyvių, kiek reikia. Visų dainas atlikome gyvai. Kūryba pavyko ir dalyvavusiems patiko, įsitraukė į procesą, išėjo su šypsenomis bei plojimais net ir tie, kas pradžioj galvojo, kad nieko nesukurs“, – džiaugėsi muzikinių dirbtuvių vedėja Skaistė Gorobecaitė.

„Lituanicon“ tradiciškai organizuoja ir kūrybinius konkursus: fantastinio apsakymo, vizualaus meno, stalo žaidimo prototipo bei vieno puslapio RPG žaidimo. Nugalėtojai apdovanojami festivalio metu.

Ypač populiarus literatūrinis konkursas, šiemet sulaukęs net 48 darbų. Kūriniai komisijai siunčiami anonimizuoti, o kiekvienas dalyvis galėjo pateikti ne daugiau kaip du apsakymus. Netikėta, tačiau pirmąją ir antrąją vietą užėmė to paties autoriaus Edvino Visockio kūriniai: pirmąją – „Sutemose“, o antrąją „Aštuntas aukštas“. Trečioje vietoje atsidūrė Kastyčio Zubovo kūrinys „Paveldėtojai“. Taip pat apdovanoti pačių konkurso dalyvių favoritai: Tomo Stankevičiaus „Atrinkti įrašai apie subjektą GL4“ ir Kastyčio Zubovo „Paveldėtojai“. Renginio metu vyko apsakymų aptarimas su komisija.

„Per paskutinius penkerius metus Lituanicon apsakymų konkursą turėjau progos įvertinti iš įvairiausių pusių: kaip dalyvė, skaitytoja, o dabar ir kaip komisijos narė. Kitaip nei daugumoje konkursų, „Lituanicon“ apsakymus, kokie jie bebūtų, perskaityti ir nuomonę apie juos išsakyti gali visi. Konkurse nedalyvaujantiems skaitytojams tai gali pasirodyti keista: juk ne visi darbai tobulai sušukuoti ir pritaikyti skaitytojų maksimaliam malonumui. Kai kurie autoriai kartais net sąmoningai mėgina ne tik savo, bet ir skaitytojų ribas.

Galiu pasidžiaugti, kad „Lituanicon“ konkurso populiarumas su metais neslopsta, o internetinėje erdvėje darbų aptarimai įnirtingai verda. Kai kurie fantastikos gerbėjai konkurse dalyvauja nebe pirmus metus. Jiems tai puiki proga pasitikrinti savo sugebėjimus, terpė eksperimentuoti, išbandyti naujus istorijų formatus, bei išlipti iš komforto zonos. Taip pat kasmet smagu išvysti ir naujus vardus, kuriems konkursinis apsakymas tampa rašytojišku debiutu, o kartais gal ir tramplynu į platesnius literatūros vandenis“, – teigė komisijos narė J. Kapeckaitė.

Vizualiųjų menų konkurse pirmąją vietą užėmė spalvingas Petro Budrio „Visuvos majestotinis žemėlapis“. Antros vietos prizu apdovanotas Gauthier Petitprez „Pono Reise‘o keistenybių kabinetas“, o trečiosios – Anton Tamarin „Krita“.

„Nors piešinių ne tiek daug kiek apsakymų, labai džiugu matyti stilių įvairovę. Stebina, kaip skirtingai gali būti interpretuojama festivalio tema“, – teigė komisijos narė ir daugiametė festivalio dizainų autorė Viktorija Černiūtė.

„Lituanicon“ – kasmetinis nekomercinis fantastų bendruomenės festivalis, kuriame renkasi fantastinės literatūros, kino, stalo ir kompiuterinių žaidimų mėgėjai, klausomasi pranešimų, mokslininkai, kūrėjai ir įvairių sričių entuziastai diskutuoja įvairiomis temomis. Festivalis sulaukia ir svečių iš užsienio ir visos Lietuvos. Renginį organizuoja klubas „Tolkien Lietuva“.