Lietuvoje pirmą kartą iš „Leopard“ tankų šaudė lietuvių įgulos (3)

„Lietuvos poligone pirmą kartą Lietuvos teritorijoje lietuvių komandos atliko šūvius iš vokiškų tankų. Tai yra ilgo kelio pirmas žingsnis, pirma tokia data, kada mes tikrai galime pasakyti – štai, nuo čia prasideda mūsų tankų bataliono gyvenimas“, – žurnalistams penktadienį sakė N. Stankevičius.

Pasak jo, pratybose dalyvavo keturios lietuvių tankų įgulos, kurios atliko manevrus ir šaudė į taikinius. „Tai yra lietuvių tankų vieneto pirmieji koviniai žingsniai. Ne administraciniai, ne kažkokie klasėje, o būtent poligone, būtent lauke atlikti koviniai šūviai“, – akcentavo brigados generolas.

N. Stankevičiaus teigimu, Lietuvos kariuomenės tankų bataliono kūrimas vyksta pagal numatytą grafiką, o pirmieji Lietuvai skirti tankai šalį turėtų pasiekti 2028 metų antrąjį pusmetį. „Iki to momento turime būti paruošę įgulas, kurios jau pilnai ateinančius tankus ir operuos. Įgulų rengimas yra suderintas su tankų atėjimu“, – teigė jis.

Sausumos pajėgų vadas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu jau užpildyta apie pusė būsimo tankų bataliono etatų, o norinčiųjų tarnauti naujajame vienete netrūksta. Anot jo, pirmieji Vokietijoje parengti Lietuvos kariai taps instruktoriais ir ateityje galės rengti naujas tankų įgulas Lietuvoje.

Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ atstovas, tankų bataliono projekto karininkas majoras Vytis Šciukas teigė, kad šiuo metu parengtos keturios pilnos tankų įgulos, o jau kitą savaitę prasidės dar keturių įgulų rengimas. „Kol kas viskas yra pagal planą. Mūsų kariai lanko kursus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turime parengtus instruktorius, turime didelę sąjungininkų paramą“, – sakė majoras.

Pasak jo, bazinis tanko taikytojo, užtaisytojo ir operatoriaus rengimo kursas trunka 12 savaičių. Norint tapti vairuotoju, papildomai reikia keturių savaičių mokymų, o tanko vadui – dar 18 savaičių. V. Šciukas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė tankų pajėgumą kuria praktiškai nuo nulio, todėl visas procesas reikalauja ne tik technikos, bet ir kvalifikuotų specialistų rengimo.

„Mano pagrindinis tikslas yra, kad šitas vienetas būtų įsteigtas sėkmingai, sklandžiai ir 2030 metais galėtų veikti pagal aukščiausius NATO standartus“, – teigė jis.

N. Stankevičius akcentavo, kad tankų bataliono sukūrimas reikšmingai sustiprins Lietuvos kariuomenės manevro ir ugnies galią.

„Lietuvos kariuomenė tankų bataliono niekada neturėjo. Turime suprasti, kad turėsime didelę manevro ir ugnies galią turintį batalioną, todėl reikalingas pokytis ir mąstyme“, – sakė Sausumos pajėgų vadas.

Pasak jo, tankų batalionas taps vienu iš sunkiosios mechanizuotosios brigados vienetų ir suteiks kariuomenei naujų puolamųjų pajėgumų.

Brigados generolas taip pat pažymėjo, kad Latvija ir Estija tokių tankų vienetų neturi, todėl Lietuva šiuo požiūriu taps pirmąja iš trijų Baltijos valstybių.

Pratybose tanko užtaisytojo pareigas atlikęs vyresnysis eilinis Dovydas Vaiciukas pasakojo, kad didžiausią jaudulį sukėlė pirmasis šūvis iš tanko. „Sunkiausia gal buvo pirmas šūvis. Tiksliau ne tai, kad sunkiausia, o pats jaudulys, ta pirmo šūvio baimė, kai nežinai, ko tikėtis“, – sakė jis.

Anksčiau kariuomenėje paramediku tarnavęs karys teigė tankisto profesiją pasirinkęs dėl komandinio darbo. „Tankas yra kaip vienas organizmas, vienas mechanizmas ir visa komanda turi dirbti kaip vienas mechanizmas. Tai turbūt labiausiai mane ir motyvavo – būti tos komandos dalimi“, – pasakojo jis.

Vienas pirmųjų Lietuvos tankistų, vyresnysis leitenantas Jurgis Bekampis, pasakojo, kad per pastaruosius metus Vokietijoje mokymuose praleido apie pusmetį. „Svarbiausia buvo galimybė pradėti kurti Lietuvos tankų batalioną. Tai buvo varančioji jėga įvykdyti visus kursus, grįžti į Lietuvą, perduoti patirtį ir tą pajėgumą kelti“, – teigė jis.

Karininkas pripažino, kad pirmosios pratybos atskleidė būtinybę toliau stiprinti įgulų tarpusavio koordinaciją. „Pagrindinė spraga – reikalingas laikas pasiekti tą pilną pajėgumą, susidirbimą komandoje, kad galėtume pilnai išnaudoti visas tanko galimybes. Tiesiog treniruotis, treniruotis, treniruotis“, – sakė J. Bekampis.

Kalbėdamas apie tankų vaidmenį šiuolaikiniame mūšio lauke, jis pabrėžė, kad ši technika turi veikti kartu su kitais kariniais vienetais. „Nėra vienos mūšio sistemos, kuri galėtų dominuoti mūšio lauke. Tankui, kad atskleistų visas jo galimybes, ugnies galią, manevrą, šarvą, reikalinga derinti veiksmus su kitais kariniais vienetais – pėstininkais, artilerija, inžinieriais, dronais“, – akcentavo karininkas.

ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės tankų batalionas kuriamas nuo 2024 metų glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos kariuomenės 93-uoju tankų batalionu. Planuojama, kad naujasis Lietuvos tankų batalionas bus apginkluotas 44 Vokietijoje pagamintais „Leopard 2A8“ pagrindiniais kovos tankais.

Tankų bataliono kūrimas yra Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vystymo dalis, o jo pajėgumai prisidės prie Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ transformacijos į sunkiąją brigadą.