Dalis vartotojų renkasi nemokamą VPN, tikėdamiesi apsaugoti savo privatumą. Tačiau svarbu įvertinti, kam patikimi jūsų duomenys ir kokią apsaugą paslauga iš tiesų suteikia.
2026 m. Europos Komisijos paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 74 proc. ES darbuotojų darbe susidūrė su įtartinais el. laiškais, žinutėmis ar nuorodomis. VPN savaime nuo tokių apgavysčių neapsaugo, todėl geriausias sprendimas – rinktis paslaugą, kuri šifruotą ryšį papildo kitomis saugumo funkcijomis.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ techninės saugos vadovas Darius Povilaitis paaiškina, kada VPN praverčia, kokių rizikų kelia nemokamos paslaugos ir į ką atkreipti dėmesį renkantis apsaugą internete.
Susiję straipsniai
Kas yra VPN ir kaip jis veikia?
VPN (virtualus privatus tinklas) sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir VPN serverio. Lankoma svetainė mato VPN serverio IP adresą, o ne tikrąjį naudotojo adresą.
„Tai nereiškia, kad žmogus tampa nematomas internete. Naudodami VPN, jūs iš esmės perkeliate pasitikėjimą nuo interneto tiekėjo VPN paslaugos teikėjui.
Jūsų ryšys nukreipiamas per jo serverius, todėl svarbu žinoti, kas tą paslaugą valdo ir kaip tvarko informaciją apie jūsų veiklą“, – sako D. Povilaitis.
Anot eksperto, svetainės vis dar gali atpažinti žmogų pagal prisijungimo paskyrą, slapukus ar kitus duomenis.
Kada verta naudoti VPN?
Jis ypač aktualus jungiantis prie įmonės vidinių sistemų nuotoliniu būdu. Jis taip pat gali praversti naudojantis viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais ar norint, kad interneto tiekėjas nematytų visų ryšio detalių, kurias įprastai galėtų matyti.
„Vis dėlto, daugumai privačių naudotojų VPN kasdien nebūtinai reikalingas. Didesnę naudą gali duoti atnaujinta operacinė sistema, stiprūs slaptažodžiai ir kelių veiksnių autentifikavimas.
VPN yra viena saugumo priemonė, bet ne visos apsaugos pakaitalas“, – pabrėžia ekspertas.
Ką siūlo „Telia Safe“ ir kuo tai skiriasi nuo įprasto VPN?
VPN padeda apsaugoti interneto ryšį, tačiau vien jo nepakanka, jei netyčia atsiduriate sukčių svetainėje ar nutekėja jūsų slaptažodžiai.
„Telia Safe“ sujungia asmeninį VPN su papildomomis apsaugos funkcijomis: padeda atpažinti pavojingas svetaines, saugo slaptažodžius ir stebi, ar jūsų duomenys nepateko į viešumą.
Yra ir kita svarbi detalė. Jei VPN ryšys netikėtai nutrūksta, „Kill Switch“ funkcija blokuoja interneto prieigą, kad įrenginys nepradėtų siųsti duomenų neapsaugotu ryšiu. Ši funkcija veikia „Android“, „Windows“ ir „Mac“ įrenginiuose.
Taip „Telia Safe“ padeda pasirūpinti keliomis kasdienio saugumo internete pusėmis vienoje paslaugoje, užuot ieškojus atskirų įrankių kiekvienai iš jų.
Ar nemokamas VPN tikrai saugus?
Nors nemokamo VPN pažadas išties vilioja, „Telia“ ekspertas kelia klausimą: iš ko paslaugos teikėjas išlaiko serverius, apmoka duomenų perdavimą ir finansuoja priežiūrą, jei naudotojams nieko nekainuoja?
„Jei VPN paslauga nemokama, tai dar nereiškia, kad ji nesaugi. Tačiau verta paklausti, kas už ją moka.
Kai kurie tiekėjai gali uždirbti iš reklamos ar naudotojų duomenų, todėl žmogus, siekiantis privatumo, kartais savo interneto srautą patiki bendrovei, apie kurią beveik nieko nežino“, – įspėja D. Povilaitis.
Jis nurodo pavyzdį – „Hola VPN“. Ši paslauga naudojo dalies naudotojų įrenginius kaip kitų naudotojų interneto srauto išėjimo taškus. Tai reiškė, kad žmogaus įrenginys galėjo tapti tarpininku perduodant svetimą srautą.
„Įsivaizduokite, kad jūsų IP adresas naudojamas kito žmogaus veiklai internete. Jei ta veikla susijusi su sukčiavimu, iš šalies gali atrodyti, kad prie jos prisidėjote jūs. Todėl prieš diegiant VPN būtina išsiaiškinti, kaip ji veikia.“
Kaip išsirinkti patikimą VPN?
Verta patikrinti kelis dalykus:
- Kas teikia paslaugą? Pasidomėkite, kas ją valdo ir kokią reputaciją turi tiekėjas.
- Kokie duomenys renkami? Išsiaiškinkite, kokią informaciją apie naudotojus paslauga kaupia ir kiek laiko ją saugo.
- Ar teiginys „no logs“ patikrintas nepriklausomai? Pasak D. Povilaičio, toks auditas suteikia daugiau pagrindo pasitikėti tiekėjo pažadais, tačiau nėra absoliuti garantija.
- Ar nežadama per daug? Pažadai apie „100 proc. anonimiškumą“, neaiškus programėlės kūrėjas ar su jos funkcijomis nesusiję prašomi leidimai turėtų paskatinti pasidomėti atidžiau.
- Iš kur atsisiunčiate programėlę? Rinkitės oficialias programėlių parduotuves arba paslaugos teikėjo svetainę, o ne nepažįstamų žmonių atsiųstas nuorodas.
Kodėl vien tiekėjo pažadais pasikliauti neverta, rodo ir konkretus pavyzdys.
„VPN tiekėjas gali skelbti, kad veiklos žurnalų nekaupia, tačiau svarbu, kokie duomenys iš tikrųjų registruojami.
2017 m. „PureVPN“ atveju paaiškėjo, kad bendrovė teisėsaugai pateikė informaciją apie naudotojo IP adresus ir prisijungimo laikus, nors jos privatumo politika buvo siejama su veiklos žurnalų nekaupimu“, – pasakoja D. Povilaitis.
Ar VPN apsaugo nuo virusų ir sukčių? Ne. VPN pirmiausia šifruoja ryšį ir pakeičia svetainėms matomą IP adresą, tačiau savaime nepatikrina, ar lankomas puslapis tikras, ir nesustabdo visų kenkėjiškų programų.
„Jei paspaudėte sukčių nuorodą ir suvedėte savo banko prisijungimo duomenis, VPN nuo to neapsaugos. Jei atsisiuntėte kenkėjišką programą, vien šifruotas ryšys jos nesustabdys. Tokia programa gali naudotis tuo pačiu interneto ryšiu kaip ir kitos jūsų programėlės“, – aiškina D. Povilaitis.
„Telia Safe“ VPN papildo apsauga nuo sukčiavimo svetainių ir kenkėjiškų programų, slaptažodžių saugykla bei duomenų nutekėjimų stebėjimu. VPN padeda apsaugoti ryšį, tačiau norint saugiau naršyti svarbu pasirūpinti ir tuo, kas vyksta už jo ribų.