Šis artefaktas, kuris dabar eksponuojamas Berlyno Naujajame muziejuje, sudarytas iš trijų auksu padengtų bronzinių plokščių ir daugiau nei 250 brangakmeniais inkrustuotų ląstelių. Muziejaus duomenimis, karūna buvo rasta aukšto rango moters kape senoviniame Pantikapajono mieste, esančiame dabartinėje Krymo Kerčės pusiasalyje.
Šios retos auksinės diademos juosta yra maždaug 4,4 centimetro aukščio ir siejama su hunais, kurie IV a. pabaigoje nuo Dono upės, esančios dabartinėje Rusijoje, judėjo į vakarus.
Pantikapajonas buvo įkurtas kaip graikų kolonija VI a. pr. m. e., tačiau IV mūsų eros amžiaus pabaigoje jį užkariavo hunai. XX a. pradžioje Pantikapajone buvo įkurtas didžiulis nekropolis, kuriame buvo net 2000 kapų – tačiau iš kasinėjimų pavyko išsaugoti tik keletą artefaktų ir kaukolių. VI a. imperatorius Justinianas I įtraukė Pantikapajoną į Bizantijos imperiją.
Susiję straipsniai
Kerčės karūnoje pavaizduotos dvi stilizuotos plėšriųjų paukščių – greičiausiai erelių – galvos, apjuosiančios centrinį gėlių motyvą. Apvalūs žali brangakmeniai žymi paukščių akis. Pasak muziejaus, šie paukščiai hunams ir kitoms tautoms greičiausiai simbolizavo galią ir autoritetą, be to, jie buvo populiarus simbolis to meto papuošaluose ir aksesuaruose. Panašūs plėšriųjų paukščių motyvai buvo aptikti VI a. Ispanijoje rastuose vizigotų moterų papuošaluose.
Vokietijos archeologas Joachimas Werneris 1956 m. tyrime rašė, kad Kerčės karūna buvo rasta laidojimo kameroje šalia moters, kurios kaukolė buvo dirbtinai modifikuota. Nors moteris buvo palaidota su diadema, tyrėjas manė, kad šie daiktai nebuvo naudojami tik kaip įkapės, o aukšto statuso hunų moterys tokį aksesuarą reguliariai nešiojo dar gyvos būdamos – galbūt pritvirtinusios prie jo audinio kepurėlę ar vualį.
Iki šiol atrasta apie du tuzinus panašių aukso diademų pavyzdžių. Tai leidžia manyti, kad Kerčės karūna techniškai nėra karalienės regalija, o greičiau diadema, kurią prieš 1600 metų dėvėjo valdančiosios hunų elito klasės atstovė, rašo „Live science“.