Klausytis gali ne tik telefonas
„Visi skaitmeniniai įrenginiai, esantys aplink mus ir turintys mikrofono funkciją, mūsų klausosi“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas M. Pareščius.
Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – telefone pasirodančios produktų, apie kuriuos neseniai kalbėjome, reklamos. Vis dėlto, anot eksperto, pagrindinis mobiliųjų aplikacijų tikslas nėra vien sekti vartotojus.
„Jų tikslas yra uždirbti kiek galima daugiau pinigų iš reklaminių kampanijų, parodytų vaizdo įrašų ir paspaudimų“, – dėmesį atkreipia tinklalaidės svečias.
Dar įdomiau tai, kad telefonas – ne vienintelis tokią funkciją atliekantis įrenginys.
„Dar yra automobilis, išmanios kolonėlės. Arba išmanūs televizoriai, kur garso dažnai klausosi tiek televizorius, tiek televizoriaus kamera, tiek televizoriaus pultelis“, – priduria M. Pareščius.
Eksperto teigimu, sekimo įrangą galima aptikti net ir iš pažiūros visiškai įprastuose buitiniuose prietaisuose.
Susiję straipsniai
„Man yra tekę matyti paprastą lygintuvą skalbiniams lyginti, kuris turi savyje sekimo įrangą. Konteinerį tokių įrenginių gamintojas atsiuntė iš Kinijos į Rusiją, kad juos parduotų tiesiog mažmeninėje rinkoje“, – pasakoja jis.
Nusikaltėliai gali pasinaudoti net jūsų vardu
Kodėl asmens duomenų apsauga turėtų būti svarbi net tiems, kurie sako neturintys ko slėpti? Šį klausimą M. Pareščiui uždavė tinklalaidės „Pirmyn“ vedėjas Laurynas Bilotas.
„O kas bus, jei kažkas pasisavins jūsų asmenybę ir jūsų vardu padarys kažkokius nusikaltimus?“ – klausia ekspertas.
Su tokiais pavojais yra susidūręs ir M. Pareščius.
„Aš asmeniškai turėjau tokių atvejų praeityje, kai mano vardu buvo užsakytos paslaugos. Šiuo atveju – palydovinis internetas, IP adresai, serveriai. Fizinis serveris buvo kažkur Europoje ir iš jo buvo platinami virusai, vykdomos kibernetinės atakos“, – prisimena kibernetinio saugumo ekspertas.
Tokios situacijos gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir ilgalaikių reputacijos problemų, kai žmogui tenka įrodinėti, kad nusikalstama veikla buvo vykdoma pasinaudojant jo tapatybe.
Viena žinutė ir „Facebook“ paskyra prarasta
Socialiniai tinklai tapo svarbia kasdienio gyvenimo ir darbo dalimi, todėl jų paskyros vis dažniau tampa nusikaltėlių taikiniu. M. Pareščius atkreipė dėmesį, kad per neapdairumą galima prarasti visą prieigą prie „Facebook“ paskyros.
„Ateina SMS žinutė, kur sakoma, kad tavo paskyrą bandoma nulaužti, – prisijunk, patvirtink ir naudokis toliau. Vartotojas nepažiūri, kas atsiunčia tą žinutę, prisijungia, patvirtina ir atiduoda nusikaltėliams savo slaptažodį“, – aiškina ekspertas.
Perėmę paskyrą, nusikaltėliai gali imtis kelių veiksmų vienu metu: paleisti reklamines kampanijas, už kurias pinigai nurašomi nuo susietos mokėjimo kortelės, pakeisti slaptažodį ir atkūrimo el. pašto adresą bei perimti puslapių, kuriuos vartotojas administruoja, valdymą.
M. Pareščiaus teigimu, paskyros susigrąžinimas gali tapti sudėtingu ir brangiu procesu. Jis pasakoja, kad už „Facebook“ paskyros atkūrimą žmonės sumoka ir 7 tūkst. eurų. Vis dėlto net ir specialistai negali garantuoti, kad prieigą pavyks atgauti.
„Jeigu paskyra nėra susijusi su politikais, nėra galimybės legaliu būdu kreiptis į „Meta“, kad sureaguotų, išsiaiškintų informaciją apie įvykusią situaciją ir atstatytų tokią paskyrą“, – teigia M. Pareščius.
Norint apsisaugoti nuo paskyrų perėmimo ir kitų kibernetinių grėsmių, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. M. Pareščius rekomenduoja slaptažodžius keisti bent kartą per metus ir rinktis ne trumpesnius nei 12 simbolių derinius, kuriuose būtų mažųjų ir didžiųjų raidžių, skaičių bei specialiųjų simbolių.
Tačiau vien stipraus slaptažodžio nepakanka. Itin svarbu naudoti dviejų faktorių autentifikaciją.
„Jeigu yra galimybė, tam naudoti fizinį įrenginį“, – kalba ekspertas.
Ko apie save neatskleisti socialiniuose tinkluose ir DI?
Anot M. Pareščiaus, neapdairiai viešinama informacija gali kelti grėsmę fiziniam saugumui.
Jis pataria socialiniuose tinkluose neskelbti nuotraukų, kuriose matyti namų adresas ar kiti duomenys, galintys padėti nustatyti tikslią gyvenamąją vietą.
Taip pat svarbu apgalvoti, kada dalytis informacija apie keliones.
„Informacija apie savo keliones, jeigu tai nėra jūsų pagrindinis verslas, socialiniuose tinkluose stenkitės dalintis tik tada, kai kelionė baigsis. Taip nepakviesit į savo namus nelauktų svečių“, – paaiškina M. Pareščius.
O ko apie save nereikėtų atskleisti dirbtiniam intelektui?
M. Pareščiaus teigimu, naudojantis tokiais įrankiais reikėtų vengti atskleisti jautrius duomenis – slaptažodžius, sveikatos problemas, emocinius išgyvenimus ir kitą privačią informaciją.
„Tai gali nutekėti ir kitiems žmonėms“, – įspėja ekspertas.
Jei susidomėjote šiuo pokalbiu ir svarstote publikuoti mūsų pranešimą ar išsirašyti dalį tinklalaidės turinio, prašome Jūsų prisegti epizodo embed kodą.