Diskusijoje tema „Gyvenu, ne skrolinu: kodėl nebe patys sprendžiame, kada sustoti?“, dalyvavo „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė, LiJot prezidentas Umberto Masi, Verslo psichologė, skaitmeninės gerovės ekspertė Lina Žemaitytė-Kirkman, Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris Mindaugas Civilka.
Apie saugumą kalbame vis dažniau, tačiau šiandien „Saugumo kodas 2026“ kviečia žengti dar vieną žingsnį – ne tik išgirsti apie grėsmes, bet ir pagalvoti, kaip elgtumėmės joms tapus realybe. Didžiausia saugumo konferencija Lietuvoje „Saugumo kodas“, kurią organizavo portalas Lrytas, subūrė 3000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų.
Kaip pasirinkimus diktuoja skaitmeninė erdvė?
Iliuzija, kad renkamės patys: ką apie mus žino ir kaip mus valdo programėlės?
M. Civilka akcentuoja, kad pagrindinis objektas, kuris turi ekonominę vertę skaitmeniniame pasaulyje, yra vartotojų dėmesys. Reikia suprasti, kad tai nėra tik paties vartotojo pasirinkimas.
„Visuomenė turėtų eiti link individualumo, asmens pasirinkimo, bet deja, realybė tokia, kad to pasirinkimo mes neturime jau seniai“, – neslėpė jis.
Tuo tarpu J. Markeliūnė į klausimą žvelgė kompleksiškiau. Pasak jos, žmoguje veikia kontrolės centras, kuris diktuoja, kaip mes priimame sprendimus. Kartais norėdami į telefoną pasižiūrėti, kiek valandų, įnykstame į socialinių tinklų siūlomą turinį.
„Viskas priklauso nuo tavęs ir sąmoningumo“, – mano ji.
Susiję straipsniai
Paprieštaravusi L. Žemaitytė-Kirkman tikino, kam mes skiriame savo dėmesį, tai jau yra sistemos pasekmė. Esame biologiškai suprogramuoti dėmesį skirti naujumui, tam, kas kelia stiprias emocijas ar netikėtumą.
Turime verslo modelį, kuris pastatytas ant to, kiek laiko praleidžiame stebėdami vieną ar kitą platformą. Turime ir socialines normas, ką mes, kaip žmonės, galvojame, kas yra normalu.
„Atsakymas labai paprastas, mes nesame savo dėmesio šeimininkai. Mes veikiame sistemoje, kuri tą dėmesį mums formuoja ir galvojame, kad renkamės, bet iš tiesų ne“, – mano ji.
Personalizuota informacija iš savęs nėra bloga, nes gyvendami informacijos lavinoje be to paskęstume. Tačiau bėdų kyla tada, kai informacija personalizuojama ne tam, kad būtų asmeniui naudinga, bet tam, kad išlaikytų dėmesį.
Mūsų dėmesį patraukę pranešimai apie svarbius klausimus uždaro mus burbule ir matome vien tik panašaus pobūdžio žinias.
„Mūsų dėmesį traukia viskas, kas turi labai didelį svorį emocijoms“, – pridūrė L. Žemaitytė-Kirkman.
J. Markeliūnė pridūrė, kad atsidūrę informacijos burbule sąmoningai turėtume pasekti kitą nuomonę socialiuose tinkluose ir taip suklaidinti algoritmą. Pasaulio pažinimo praplėtimui naudingos yra tinklalaidės, kuriose įžvalgos skiriasi nuo savų įsitikinimų.
Jaunimo balsą atstovaujantis U. Masi mato dviprasmišką vaizdą. Svarbu naudotis socialinėmis medijomis, nes ten verda visas gyvenimas, tačiau iš kitos pusės jauni žmonės supranta, kad norėtų kitaip leisti savo laiką.
„Mažėja trečiųjų erdvių, kur jauni žmonės gali susitikti gyvai“, – problemą įvardijo jis.
Pasak jo, nuolatinis srautas ir kuria emocinės sveikatos problemas bei neabejoja, kad jauni žmonės norėtų mažiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tačiau nebegali, nes tampa įpročio būtybe.
Raudona linija
Priklausomybes keliantys socialiniai tinklai, tokie kaip „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“, veda į gilėjančias problemas. M. Civilka sutinka, kad jaunimas norėtų mažiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tačiau nežino, kaip tai padaryti.
„Ciklas yra sunkiai sutraukiamas“, – neslėpė jis.
Deja, bet teisinės priemonės šioje situacijoje bejėgės, ne tik vėluoja, bet yra neefektyvios ir neveiksnios. Apie Europos Komisijos (EK) tyrimą prieš „Meta“ ir „TikTok“ prakalbęs M. Civilka aiškino, kad buvo pradėti kelti klausimai dėl veikimo modelio ir dizaino. Į tai investuojami milijardai tam, kad vartotojai viena sekunde ilgiau stebėtų ekraną.
„Tai yra manipuliatyvaus dizaino rūšis, kurios tikslas išlaikyti mūsų dėmesį“, – atkreipė jis.
EK vertinimu, ne pačios technologijos yra blogos, bet nepakankamas rizikų įvertinimas, tinkamų priemonių įgyvendinimas. Kol bus priimtas sprendimas ir įgyvendintos priemonės praeis nemažai laiko, kai dabar turėtume kalbėti apie sparčiais žingsniais į kasdienybę atėjusį dirbtinį intelektą.
„Traukinys bus nuvažiavęs“, – mano jis.
U. Masi pasidalijo savo asmenine patirtimi, kuomet būdamas 16-os metų stebėdavo skandalingąjį rašytoją Jordaną Petersoną, o ilgainiui atkreipė dėmesį į kraštutinės dešinės tezes, kurias ne visi žiūrovai pastebi.
„Ne veltui jauni žmonės jaučiasi pernelyg stimuliuojami“, – teigė jis.
Užvaldyti pasyvumo nebenorime įsitraukti ar net bendrauti su artimaisiais, o tai, pasak U. Masi, yra tikrasis pavojus, apie kurį nesusimąstome.
Iš „Telia“ pusės problemos sprendimo būdus akcentavusi J. Markeliūnė priminė Ryšio dėžės iniciatyvą ir atkreipė dėmesį, kad jos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Įdomiu dalyku paminėjo tai, kad jas nešė ne tėvai savo vaikams, o vaikai savo tėvams.
„Ryšio dėžės kampanija buvo apie tai, kad mes kartais nebematome šalia sėdinčių, nebūname ryšyje“, – pasidalijo ji.
Ji neslėpė, kad tai veikia tam kartui, tačiau akcentuoja pradėti kalbėti apie sąmoningą išmaniųjų įrenginių naudojimą ir taisyklių nusistatymą.
„Esame unikaliame laikmatyje, kai daugiau gyvenimo praleidžiame skaitmeniniame pasaulyje nei realiame“, – pridūrė ji.