Apie tokius Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebimus sukčiavimo atvejus įspėja „Nord Security“ vystomo produkto „Coveron“ ekspertai. Pasak jų, nusikaltėliams pakanka viešai paskelbtos augintinio nuotraukos ir šeimininko kontaktinių duomenų, kad galėtų pradėti apgavystę.
Sukčiai pasinaudoja šeimininkų nerimu
Anksčiau apie dingusius šunis ar kates dažniausiai pranešdavo skelbimai ant stulpų ar skelbimų lentose. Dabar informacija apie pasimetusius gyvūnus žaibiškai plinta socialiniuose tinkluose, miestų, gyvenviečių ir rajonų grupėse.
Susiję straipsniai
Tai padeda greičiau pasiekti daugiau žmonių, tačiau kartu suteikia galimybių ir nusikaltėliams.
„Anksčiau skelbimai apie dingusius šunis ar kates būdavo kabinami skelbimų lentose, o šiais laikais aukštos kokybės augintinio nuotraukos keliamos į socialiniuose tinkluose esančias gyvenvietės, miesto ar mikrorajono grupes. Tai efektyvus būdas ieškoti dingusio augintinio, tačiau tai suteikia nusikaltėliams informaciją, kuri gali būti panaudota siekiant išvilioti pinigus“, – teigia „Coveron“ ekspertas Dovidas Baranauskas.
Sukčiai naudojasi ne tik viešai prieinama informacija, bet ir šeimininkų emocijomis. Nerimaujantis žmogus, sulaukęs žinios apie galbūt rastą augintinį, gali būti linkęs greičiau patikėti nepažįstamuoju.
Atsiunčia nuotrauką iš veterinarijos klinikos
Kad parodytų, kaip gali veikti tokia apgavystė, „Coveron“ specialistai atliko eksperimentą – naudodamiesi viešai prieinamu dirbtinio intelekto įrankiu, iš tikros augintinio nuotraukos sukūrė klastotę.
Sukčiavimo schema prasideda nuo įprasto skelbimo apie dingusį šunį ar katę. Šeimininkas paskelbia gyvūno nuotrauką, nurodo jo požymius ir kontaktus.
Šią informaciją pastebėję nusikaltėliai gali panaudoti nuotrauką naujam, dirbtinio intelekto sugeneruotam vaizdui sukurti.
Jame dingęs augintinis gali būti pavaizduotas veterinarijos klinikoje, tarsi jam būtų suteikta skubi medicinos pagalba.
Tada šeimininkas sulaukia žinutės. Nepažįstamasis praneša, kad gyvūnas rastas sužeistas, nugabentas pas veterinarą ir jam suteikta pagalba. Tačiau už gydymą esą reikia atsiskaityti.
Sukčiai paprašo pervesti pinigų ir pažada tik po to atskleisti klinikos, kurioje yra gyvūnas, adresą.
Jeigu šeimininkas patiki šia istorija ir perveda pinigus, nusikaltėliai gali tiesiog dingti. Žmogus lieka ne tik praradęs pinigus, bet ir taip ir nesužinojęs, kur yra jo augintinis.
Dirbtinis intelektas palengvina apgavystes
Tokios nuotraukų klastotės tampa vis įtikinamesnės. Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia sukurti vaizdus, kuriuose iš pirmo žvilgsnio sunku pastebėti ką nors įtartino.
Pasak specialistų, naujos technologijos nusikaltėliams suteikia galimybę greitai rengti individualizuotas atakas, pritaikytas konkrečiam žmogui ir jo situacijai.
Tai ypač pavojinga, kai žmogus išgyvena stresą ir skuba priimti sprendimus.
„Deja, tapti sėkmingu sukčiumi šiais laikais yra labai paprasta. Akylesni interneto vartotojai geba atskirti dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus nuo tikrų nuotraukų, tačiau žmonių technologinio raštingumo gebėjimai skiriasi, ypač jautriose, stresinėse situacijose. Nusikaltėliai tuo naudojasi“, – sako D. Baranauskas.
Kaip nepakliūti į sukčių pinkles
Ekspertai pataria nepasitikėti vien nuotrauka ar žinute, net jeigu joje pavaizduotas gyvūnas atrodo labai panašus į dingusį augintinį.
Patikrinkite informaciją apie veterinarijos kliniką. Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei registravimas Gyvūnų augintinių registre yra privalomas. Registre nurodomi ir gyvūno laikytojo kontaktiniai duomenys. Todėl į veterinarijos kliniką patekus paženklintam gyvūnui paprastai yra galimybė nustatyti jo šeimininką ir su juo susisiekti.
Jeigu nepažįstamas žmogus tvirtina, kad jūsų augintinis gydomas, tačiau atsisako nurodyti kliniką, kol nepervesite pinigų, tai rimtas pavojaus signalas. Paprašykite klinikos pavadinimo ir susisiekite su ja savarankiškai, oficialiai skelbiamu telefono numeriu.
Pasidomėkite žmogumi, kuris jums rašo. Peržiūrėkite jo socialinių tinklų profilį. Jeigu paskyra sukurta neseniai, joje beveik nėra informacijos, nuotraukų ar ankstesnių įrašų, reikėtų būti atsargesniems. Vis dėlto net ir seniai veikianti paskyra negarantuoja, kad žmogus nesiekia jūsų apgauti.
Nesileiskite skubinami. Sukčiai dažnai siekia sukelti kuo daugiau įtampos. Jie gali tvirtinti, kad pinigus būtina pervesti nedelsiant, kitaip gyvūnui nebus suteikta pagalba arba jo nepavyks atsiimti.
Tokiais atvejais svarbiausia nepasiduoti spaudimui. Prieš mokėdami įsitikinkite, kad gyvūnas tikrai rastas ir yra nurodytoje vietoje.
Atidžiai apžiūrėkite atsiųstą nuotrauką. Palyginkite ją su turimomis augintinio fotografijomis. Atkreipkite dėmesį į kailio raštus, dėmes, ausų formą ir kitus išskirtinius požymius.
Tačiau vien vaizdu pasikliauti negalima. Dirbtinis intelektas gali labai tikroviškai atkurti net smulkias detales, pavyzdžiui, antkaklį ar gyvūno kailio ypatumus.
Neperveskite pinigų nepatikrinę faktų. Net jeigu atsiųsta nuotrauka atrodo tikra, pirmiausia išsiaiškinkite, ar gyvūnas iš tiesų rastas. Paprašykite papildomų įrodymų ir galimybės tiesiogiai susisiekti su jį prižiūrinčiais specialistais.
Jeigu įtariate sukčiavimą, išsaugokite susirašinėjimą, nuotraukas ir mokėjimo duomenis. Apie bandymą išvilioti pinigus praneškite policijai, o jeigu jau atlikote pavedimą – nedelsdami susisiekite su banku.
Nors socialiniai tinklai išlieka viena veiksmingiausių priemonių dingusiems augintiniams ieškoti, specialistai ragina nepamiršti, kad viešai paskelbta informacija gali pasinaudoti ne tik norintys padėti žmonės.