1856 m. grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva visuomenei atvertas Vilniaus senienų muziejus buvo pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje. Jis telkė to meto intelektualus, istorijos tyrinėtojus ir visuomenę, siekusią pažinti bei išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. Šis muziejus – dabartinio Lietuvos nacionalinio muziejaus ištakos.
Minint 170-ąsias jo atidarymo metines, istorinė muziejaus erdvė ir dalis iki šių dienų išlikusios kolekcijos atkurta skaitmeniniame pasaulyje. Tai galimybė ne tik pamatyti, kaip muziejus atrodė XIX amžiuje, bet ir naujai pažinti istoriją.
„Ne viską, ką praradome per istorijos lūžius, galime susigrąžinti. Tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia bent iš dalies atkurti tai, kas kadaise buvo išardyta ir išblaškyta. Man šis projektas ypatingas tuo, kad padeda iš naujo atrasti svarbią Lietuvos muziejininkystės ir šalies istorijos dalį. Praėjus 170 metų, vėl galime pasivaikščioti po Vilniaus senienų muziejų – tik šįkart virtualiai“, – sako LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Susiję straipsniai
Istorinis muziejus sugrįžta į tą pačią erdvę – tik virtualiai
Prieš 170 metų Vilniaus senienų muziejus veikė tuo metu uždaryto Vilniaus universiteto patalpose – įspūdingoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Remiantis istoriniais duomenimis, atkurta muziejaus salė leidžia pažvelgti į XIX a. muziejinę kultūrą, susipažinti su anuomet eksponuotomis vertybėmis ir įsivaizduoti, ką galėjo išvysti pirmieji muziejaus lankytojai.
Tačiau virtuali paroda pasakoja ne tik apie muziejaus įkūrimą ir veiklą. Po 1863–1864 m. sukilimo sustiprėjus Rusijos imperijos represijoms ir rusifikacijai, muziejaus veikla buvo pertvarkyta, o reikšminga jo kolekcijos dalis išblaškyta.
„Siekėme ne tik atkurti istorinę muziejaus aplinką, bet ir parodyti, kokias prasmes anuomet turėjo eksponatai ir kaip jų istorijos keitėsi. Virtualioje erdvėje galime bent simboliškai vėl suburti dalį kolekcijos, kurios originalai šiandien saugomi skirtingose institucijose ar vis dar yra ne Lietuvoje“, – pasakoja parodos kuratorius Tadas Šėma.
Nuo Egipto mumijos, paslaptingosios „ašarinės“ iki tautinės savimonės
Virtualioje parodoje lankytojai galės atrasti daugiau kaip 100 istorinių eksponatų – archeologinių radinių, meno kūrinių, monetų, knygų ir kitų vertybių. Tai autentiški Vilniaus senienų muziejaus kolekcijos objektai, kurių istorijos atskleidžia ne tik XIX a. kolekcininkų interesus, bet ir tai, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suprantama bei interpretuojama Lietuvos ir pasaulio praeitis.
Vienas įspūdingiausių eksponatų – daugiau kaip 2800 metų senumo Egipto moters mumija ir jos sarkofagas. Šią vertybę 1860 m. Vilniaus senienų muziejui padovanojo grafas Aleksandras Branickis, keliavęs po Egiptą. Sarkofagas priklausė moteriai, hieroglifų įrašuose vadinamai „namų šeimininke, dievų karaliaus Amono dainininke“. Jau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidė netikėtų detalių: kompiuterinė tomografija parodė, kad mumifikuoti palaikai priklausė vyresnei nei 50 metų, maždaug 149 cm ūgio moteriai, sirgusiai sąnarių ligomis.
Ne mažiau intriguojanti – stiklinė „ašarinė“ iš E. Tiškevičiaus kolekcijos. Šviesiai žalias indelis su skysčiu buvo rastas šalia žmogaus skeleto dabartinės Baltarusijos teritorijoje. XIX a. tokie indeliai buvo siejami su senoviniu papročiu rinkti mirusiojo artimųjų ašaras. Pats E. Tiškevičius savo 1842 m. knygoje aprašė tikėjimą, kad gedint surinktos ašaros būdavo paliekamos kapuose. Šis eksponatas leidžia pažinti ne tik archeologinius radinius, bet ir XIX a. mėginimus aiškinti praeities laidojimo papročius.
Dar viena išskirtinė istorija susijusi su bronzine statulėle iš Kernavės, kadaise laikyta lietuvių dievo Perkūno atvaizdu ir Vilniaus senienų muziejaus eksponatų sąraše pažymėta pirmu numeriu. XIX a. ji tapo reikšmingu senosios lietuvių kultūros simboliu. Tačiau vėlesni menotyrininkų tyrimai pasiūlė kitokią interpretaciją – greičiausiai tai buvo XVI–XVIII a. sietyno puošybos detalė. Ši istorija atskleidžia, kaip muziejaus eksponatai įgyja skirtingas prasmes ir kaip istoriniai daiktai gali prisidėti prie tautinės tapatybės formavimosi.
Vilniaus senienų muziejaus istorijoje būta ne tik atradimų, bet ir skaudžių praradimų. Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia pertvarkė muziejų, o reikšminga jo kolekcijos dalis buvo išvežta iš Vilniaus. Tyrėjų vertinimu, į Maskvos Rumiancevo muziejų galėjo patekti apie 10 tūkst. meno, istorijos ir numizmatikos vertybių. Dalis iš Lietuvos išvežto istorinio paveldo iki šiol nėra grąžinta.
Kiekvienas eksponatas būsimam interaktyvios parodos žaidėjui gali tapti naujo atradimo pradžia – vieni jų pasakoja apie senovės civilizacijas, kiti apie archeologijos mokslo raidą, istorinių mitų kūrimą ar žmones, prisidėjusius prie pirmojo viešojo muziejaus Lietuvoje atsiradimo.
Muziejus kaip kompiuterinis žaidimas: naujas būdas pažinti istoriją
Ar muziejuje galima ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir tapti istorijos tyrinėtoju? Lietuvos nacionalinio muziejaus pristatoma virtuali paroda sujungia autentišką istorinį turinį ir kompiuterinių žaidimų galimybes. Skirtingai nei tradicinėje virtualioje ekskursijoje, čia lankytojas pats sprendžia, kiek ir kaip pažinti virtualią parodą. Jis gali laisvai vaikščioti po atkurto muziejaus erdvę, pasirinkti, kuriuos eksponatus apžiūrėti, rinkti informaciją ir pamažu atrasti vis naujas istorijos detales.
Žaidime nėra privalomos eksponatų apžiūrėjimo sekos – kiekvienas gali tyrinėti muziejų savo tempu ir pagal asmeninius interesus. Istoriniai faktai, muziejinės vertybės ir pasakojimai tampa istorijos, kurią lankytojas atranda pats, dalimi.
„Kompiuterinio žaidimo forma suteikia galimybę pačiam rinktis, kur eiti, ką apžiūrėti ir kokius klausimus užduoti. Istorija čia atsiskleidžia ne iš karto – ją reikia atrasti. Tikimės, kad toks formatas sudomins ir tuos žmones, kurie įprastai nesirenka istorinių parodų, bet mėgsta kompiuterinius žaidimus ir atradimo džiaugsmą“, – sako virtualios parodos idėjos autorius ir žaidimo dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas.
Vienas netikėčiausių virtualios parodos elementų – galimybė pabendrauti su muziejaus įkūrėju, grafu E. Tiškevičiumi. Žaidime jis tampa pašnekovu, galinčiu papasakoti apie muziejaus steigimą, senienų kolekcionavimą ir savo domėjimąsi istorija. Tyrinėdamas muziejų, žaidėjas atranda klausimus, su kuriais gali sugrįžti pas E. Tiškevičių ir sužinoti daugiau apie eksponatus bei jų istorijas. Istoriniam personažui balsą suteikė aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Ar kompiuterinis žaidimas gali sudominti muziejais jaunąją kartą?
Kompiuteriniai žaidimai daugeliui jaunų žmonių yra įprasta laisvalaikio ir skaitmeninės kultūros dalis. Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas siūlo istoriją pažinti per žaidėjams artimą formatą. Užuot pateikusi visą informaciją iš karto, virtuali paroda skatina smalsumą: atradus vieną eksponatą, gali kilti noras sužinoti daugiau apie kitą, o pažinus muziejaus įkūrėją – išsiaiškinti, kas nutiko jo sukauptai kolekcijai.
Ar ši patirtis aktuali ir už tradicinio muziejų lauko ribų, liudija dar iki premjeros sulauktas tarptautinis pripažinimas. Virtuali paroda-kompiuterinis žaidimas buvo atrinkta į 2026 m. tarptautinio animacijos ir vaizdo žaidimų festivalio BLON konkursinę programą „Aware Game Awards“, kurioje pristatomi visuomenei aktualius klausimus keliantys ir giliau pažinti pasaulį skatinantys žaidimai. Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas tapo vieninteliu Lietuvos atstovu šioje konkursinėje programoje – visi kiti atrinkti žaidimai buvo sukurti užsienio šalyse.
Lapkričio 5 d. – oficiali premjera istorinėje muziejaus erdvėje
Virtualios parodos-kompiuterinio žaidimo „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“ premjera lapkričio 5 d. vyks Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje, kurioje prieš 170 metų veikė pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje. Nuo 15 iki 17 val. lankytojai galės pirmieji išbandyti žaidimą ir pasivaikščioti po atkurtą XIX a. muziejų. 17 val. prasidės oficialus pristatymas ir susitikimas su kūrybine komanda. Jo metu kūrėjai papasakos, kaip buvo atkurta istorinė muziejaus erdvė, kokiais šaltiniais remtasi ir kaip gimė žaidimas.
Nuo lapkričio 5 d. žaidimas bus prieinamas visiems – jį bus galima nemokamai atsisiųsti į kompiuterius su „Windows“ operacine sistema. Daugiau informacijos ir atsisiuntimo nuoroda yra čia. Žaidimas taip pat pristatomas platformoje „Steam“.
Virtualios parodos idėjos autorius ir žaidimo dizaineris – Povilas Vincentas Jankūnas, programuotojas – Daumantas Šimkus, parodos kuratorius – Tadas Šėma, projekto vadovė – Jurga Strimaitienė. Projektą pristato Lietuvos nacionalinis muziejus, virtualų turinį sukūrė „Weekend Warriors“. Projekto partneriai – Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.