Pasak jo, anksčiau tipinės specialiųjų pajėgų operacijos buvo planuojamos vykdyti apie tris dienas, po kurių padalinys grįždavo į bazę pailsėti ir papildyti atsargas. Karui su Rusija atveju vadovybė mano, kad toks modelis būtų netinkamas. „Mes labai konkrečiai orientuojamės į priešą – Rusiją“, – teigia A. Kühne’as.
Jis pažymėjo, kad daliniai turės likti lauke žymiai ilgesnį laiką, neturėdami galimybės greitai grįžti į saugią bazę. „Galbūt iš pradžių net be jokios pabaigos datos“, – pažymėjo KSK vadas. Atsižvelgdamos į tai, specialiosios pajėgos treniruojasi vykdyti operacijas prieš priešininką, turintį šarvuotąją techniką, artileriją, dronus ir elektroninės kovos sistemas.
Ypatingas dėmesys skiriamas veikimui žemose temperatūrose, būdingose potencialiam operacijų teatrui NATO rytiniame flange.
Susiję straipsniai
KSK turi veikti anksčiau už pagrindines pajėgas
Pasak A. Kühne’o, jei iškiltų reali grėsmė, KSK daliniai turi pradėti vykdyti savo misijas dar prieš dislokuojant pagrindines sausumos pajėgas. Jis kaip pavyzdį pateikė Lietuvoje dislokuotą Bundesvero 45-ąją tankų brigadą.
„Kai 45-oji tankų brigada Lietuvoje realiomis aplinkybėmis iš tikrųjų užves variklius, norime, kad mūsų darbas jau būtų atliktas“, – paaiškino KSK vadas. Pasak jo, gavęs įsakymą, kovinis vienetas per keturias valandas gali išskristi iš Štutgarto, veždamas misijai atlikti reikalingą įrangą. Tai apima, visų pirma, žvalgybą giliai priešo teritorijoje, specialiąsias operacijas ir kitas užduotis, skirtas sudaryti sąlygas pagrindinėms pajėgoms veikti.
A. Küne’as taip pat sakė, kad Rusijos karinė vadovybė privalo žinoti Vokietijos specialiųjų pajėgų pajėgumus.
Pratybų Baltijos valstybėse metu Vokietija jau pademonstravo savo specialiųjų pajėgų pajėgumus.
KSK vadas tai pavadino savotiška „kaina“ už galimą agresiją, kuria siekiama, kad puolimas prieš NATO šalis Rusijai taptų pernelyg brangus.
Pertvarko mokymus, ruošdamiesi didelio masto karui
KSK veiklos perorientavimas vyksta atsižvelgiant į platesnius Bundesvero pasirengimo ginti Vokietiją ir NATO rytinį sparną pokyčius. Vokietijos kariuomenė reguliariai rengia pratybas, susijusias su pajėgų dislokavimu, kritinės infrastruktūros apsauga, sąjungininkų šalių gynyba ir operacijomis prieš technologiniu požiūriu pažangų priešininką.
Šiuose scenarijuose taip pat dalyvauja „Heimatschutz“ rezervistai: karo atveju jiems pavesta saugoti svarbiausius karinius ir civilinius objektus, kariuomenės judėjimo maršrutus, logistikos centrus ir užnugario infrastruktūrą. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad mokymų sąlygos kuo labiau atitiktų tikro mūšio lauko sąlygas.
„Taurus 2024“ pratybų serijos metu specializuoti desantininkai treniravosi tranšėjų kare, kovai su šarvuočiais, desantinėms operacijoms ir priešo pajėgų paieškai savo užnugaryje. Viena iš pratybų dalių buvo susidūrimas su tikru, demilitarizuotu sovietinės konstrukcijos „BMP-1“, kuris buvo naudojamas kaip judantis šarvuotas taikinys.
Kitose „Taurus 2024“ pratybų fazėse desantininkai buvo dislokuojami sraigtasparniais „NH90“ ir „CH-53“. Jie treniravosi kovoti mieste ir vykdyti operacijas prieš priešą, kuris įsiskverbė į užnugarį ir galėjo pulti tiltus, sandėlius, aerodromus bei geležinkelio mazgus.
Tokios pratybos rodo, kad Bundesveras pereina nuo scenarijų, susijusių su trumpalaikėmis ekspedicinėmis operacijomis, prie pasirengimo užsitęsusiems, didelio intensyvumo konfliktams Europoje.
Turi laisvų darbo vietų
Šiuo metu KSK tarnauja apie 1500 karių ir civilių darbuotojų. Iš jų apie trečdalis priklauso tiesiogiai specialiųjų operacijų padaliniams, o likusieji atlieka vadovavimo, logistikos ir kitas funkcijas. Pasak A. Kühne’o, KSK personalo užpildymo lygis siekia maždaug 70–80 proc..
Atrankos procesas išlieka griežtas – jį sėkmingai įveikia tik šiek tiek daugiau nei 15 proc. kandidatų.
Vadovybė tikisi, kad padidinus bendrą Bundesvero pajėgų skaičių, išsiplės kandidatų, galinčių būti atrinkti į specialiųjų pajėgų padalinį, ratas.
Mokymas KSK centre Kalvyje apima šaudymo pratybas, artimą kovą, fizinį rengimą, plaukimą, kovos menus ir operacijas atšiauriomis klimato sąlygomis. Pasak „Bild“, per vienerius mokymų metus šie daliniai sunaudoja iki 500 000 šovinių.
KSK buvo įkurtos 1996 m. siekiant vykdyti sudėtingiausias specialiąsias operacijas, įskaitant įkaitų išlaisvinimą, kovą su teroristinėmis grupuotėmis, žmonių evakuaciją iš krizės regionų ir žvalgybą už priešo linijų. Šis dalinys vykdė kovines misijas Afganistane prieš Talibano kovotojus, rašo „Militarnyj“.