Ant monetos išgraviruotas Norvegijos karaliaus Olafo Haraldsono, kuris valdė nuo 1015 iki 1028 metų, vardas. Jis, dar žinomas kaip Šventasis Olafas, laikomas Norvegijos nacionaliniu šventuoju.
Olafo karaliavimo laikotarpiu nukaldintų monetų iki šiol buvo rasta mažiau nei 20, todėl, kaip teigia Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejus, naujai atrasta moneta yra nacionalinis lobis.
„Čia turime monetą, kurioje pavaizduotas karaliaus portretas ir kryžius, o ant kitos pusės – dar vienas kryžius, – pasakoja Oslo universiteto monetų ekspertas Sveinas Gullbekkas. – Tai didelės svarbos krikščioniška moneta.“
Susiję straipsniai
Olafui priskiriami krikščionybės įvedimo Norvegijoje nuopelnai.
„Matome, kaip karalius Olafas naudojo monetų kalimą siekdamas įteisinti naują tikėjimą ir įtvirtinti save kaip krikščionišką karalių, turintį Europos lygio statusą, – sako S. Gullbekkas. – Tai yra įvaizdžio kūrimas.“
Šventasis vikingų karalius
Olafas Haraldssonas susidūrė su krikščionybe, kai jaunystėje prisijungė prie vikingų reidų, vykdytų Anglijoje ir Prancūzijoje, o apie 1013 m. jis buvo pakrikštytas Prancūzijos mieste Ruane.
1015 m. jis tapo Norvegijos karaliumi, o apie 1024 m. paskelbė, kad teisėta bus tik krikščionybė. Tačiau didžioji Norvegijos dalis jo valdymo laikotarpiu išliko ištikima skandinavų dievams – ypač centrinėje Trøndelago srityje ir šalies rytinėse dalyse.
Netrukus po savo mirties 1030 m. Olafas buvo paskelbtas krikščionių šventuoju. Dabar jis pripažįstamas kaip vienas iš pirmųjų Norvegijos krikščionių karalių ir pirmasis Norvegijos karalius, išleidęs monetas savo vardu.
Naujai atrasta moneta yra Mørstado lobio, kuris balandžio mėnesį buvo rastas netoli Renos kaimo, dalis. Tuo metu šis lobis buvo apibūdintas kaip didžiausias kada nors Norvegijoje rastas, o jame, kaip buvo apskaičiuota, turėjo būti beveik 3000 sidabrinių monetų. Tačiau vėlesni tyrimai nustatė, kad jame yra nuo 5500 iki daugiau nei 6 000 monetų.
Klaidingas identifikavimas
Už monetų katalogavimą atsakinga muziejaus tyrėja Anne Skogsfjord iš pradžių manė, kad Olafo moneta yra anglosaksų pensas. Tačiau perskaičiusi užrašą ji suprato, kad moneta buvo nukalta Norvegijoje Olafo valdymo laikotarpiu.
„Pamačiau, kad ten parašyta ONLAF R+ NORMANORV. … Ar tikrai tai buvo Olafo Haraldsono moneta, kurią laikiau rankose? – cituojama A. Skogsfjord. – Taip ir buvo! Tai buvo labai ypatinga akimirka.“
Pranešime teigiama, kad moneta buvo nukalta maždaug tarp 1024 ir 1028 metų, artėjant vikingų laikotarpio pabaigai, ir cirkuliavo 20–25 metus, kol kažkas ją paslėpė kartu su likusiu lobiu.
Nors monetos kalimas buvo politinis ir religinis veiksmas, atrodo, kad ji taip pat buvo naudojama kaip valiuta. Abiejose pusėse matyti daugybė mažų įpjovimų, o tai buvo įprastas būdas nustatyti, ar moneta pagaminta vien iš sidabro, rašo „Live Science“.
S. Gullbekkas teigia, kad pats Olafas Haraldssonas nusprendė, kaip atrodys monetos – ir galbūt buvo šalia, kai jos buvo kaldinamos. „Visiškai įmanoma, kad būtent ši moneta iš Mørstado kažkada buvo laikoma paties karaliaus rankose“, – sako jis.