Europa prieš Eloną: senasis žemynas imasi veiksmų prieš „Starlink“ vienvaldystę (1)

Straipsnyje teigiama, kad E. Muskas plečia savo įtaką kosmoso sektoriuje ir siekia paversti savo įmonę „Starlink“ į „didįjį mobiliojo ryšio operatorių“. Europos šalių valdžios ir įmonės baiminasi priklausomybės nuo E. Musko technologijų ir stiprina pastangas tam užkirsti kelią, pažymima straipsnyje.

„Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ pabrėžia Europos gynybos sistemų, kurios remiasi amerikietiškomis technologijomis, pažeidžiamumą. Tai dar vienas priminimas, kad Europa turi kuo greičiau sumažinti savo pavojingą technologinę priklausomybę“, – pareiškė Europos Parlamento narė iš Suomijos Aura Salla.

Leidinys aprašė penkis būdus, kuriais Europos Sąjunga bando sustabdyti M. Musko palydovų dominavimą oro erdvėje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen parėmė „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ susitarimą sujungti jų palydovinius ir kosminius padalinius į vieną didelę bendrovę, kurios kodinis pavadinimas – „Bromo“, ir kuri gali tapti „SpaceX“ konkurente.

„Būtent tokių pramonės lyderių mums reikia, jei Europa siekia užimti lyderio pozicijas ateities kosmoso ekonomikoje“, – praėjusį mėnesį Paryžiuje vykusioje tarptautinėje kosmoso viršūnių susitikime pareiškė U. von der Leyen.

Leidinys pažymi, kad labai neįprasta, kai Europos Komisijos pirmininkė reiškia paramą susijungimui, kurio dar nepatvirtino ES antimonopolinės institucijos.

Bendros įmonės tikslas – atkurti dalį „SpaceX“ sėkmės formulės, sujungiant palydovų gamybą, antžemines sistemas ir kosmines paslaugas po vienu stogu. Tačiau nėra garantijų, kad sandoris išlaikys atitikties ES antimonopoliniams įstatymams patikrinimą, rašo NV.

Šių metų pradžioje Europos Komisija priėmė sprendimą rezervuoti ypač svarbius palydovinių dažnių diapazonus europiečiams, siekdama užtikrinti saugumą ir išlaikyti šių vertingų išteklių kontrolę. Leidinys pažymi, kad šis žingsnis iš karto sukėlė neigiamą M. Musko įmonės reakciją.

„Šis pasiūlymas kelia didelę tikimybę, kad europiečiai liks be tiesioginio palydovinio ryšio arba kad naujos Europos operacijos sukels pasaulines trukdžių problemas, ypač skubios pagalbos tarnyboms, pavyzdžiui, Ukrainoje“, – įspėjo „SpaceX“.

Galiausiai „Starlink“ ir toliau galės teikti paraiškas dėl dalies palydovinių dažnių, tačiau ES siekia išlaikyti griežtesnę šio turto kontrolę.

Europos palydovų tinklo kūrimas Straipsnyje teigiama, kad ES dirba prie savo palydovų grupės, pavadintos „IRIS“, kūrimo, kuri galiausiai užtikrins valstybėms saugų ryšį, o piliečiams – patikimą plačiajuosčio ryšio prieigą prie interneto.

„Karas Ukrainoje parodė, kiek Europos saugumas priklauso nuo kosmoso. Šioje srityje Europa turi daryti daugiau. Tai neatidėliotinas poreikis, kurį patys jaučiame“, – pareiškė Europos Komisijos atstovas Thomasas Regnieras.

Leidinys taip pat primena, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė susidūrė su „Starlink“ apribojimais, o tai apsunkino Rusijos atakos dronų perėmimą ir vidutinio nuotolio smūgių vykdymą. Ši situacija sustiprino spaudimą ES atstovams, reikalaujant leisti Kyjivui naudotis esamu saugaus palydovinio ryšio projektu „Govsatcom“, kurį įgyvendina kelios ES šalys.

Ši sistema buvo paleista 2026 m. pradžioje, ji skirta palaikyti ypač svarbias valstybines ryšių paslaugas iki tol, kol bus pradėta eksploatuoti palydovų grupė „IRIS“.

„Politico“ rašo, kad derybos tarp Briuselio ir Kyjivo oficialiai prasidėjo 2026 m. kovą, tačiau kol kas nesulaukė jokio proveržio. Europos palydovas „Govsatcom“ taip pat negalės prilygti tam, ką siūlo „Starlink“ – nors ir gali būti atsarginiu variantu.

„Nesuprantu, kodėl Europos Komisija ir valstybės narės nepadarė visko, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų pasiektas susitarimas, kuris leistų Ukrainai gauti naudos“, – pareiškė Prancūzijos Europos Parlamento narys Christophe’as Grudleris.

Šiuo metu Briuselyje rengiami mažiausiai trys įstatymo projektai ir reguliavimo iniciatyvos, kurios gali sutrukdyti „Starlink“ veiklos plėtrai Europoje, ją sulėtinti arba apsunkinti.

Pagrindinis Europos Parlamento derybininkas dėl ES telekomunikacijų taisyklių peržiūros Michałas Andrzejus Kobosko pareiškė, kad nori, jog siekdamas gauti ES leidimą teikti „Starlink“ paslaugas , E. Muskas laikytųsi naujų tiekimo grandinės saugumo taisyklių.

Tuo pačiu metu pirmasis ES istorijoje kosmoso sektoriui skirtas įstatymo projektas, kuris šiuo metu yra svarstomas, turėtų įvesti naujas kibernetinio saugumo, kosminių atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos taisykles „Starlink“ ir kitiems užsienio palydovinio ryšio operatoriams.

Spalio 24 d. amerikiečių milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė pažeidė „Starlink“ naudojimo sąlygas, panaudodama sistemą dronų smūgiams, dėl kurių žuvo žmonės, ir ši „spraga“ praėjusią savaitę buvo uždaryta.

„Civilinės komercinės paslaugos „Starlink“ naudojimas dronų smūgiams, kuriais siekiama žudyti žmones, niekada nebuvo leidžiamas ir neturėtų būti leidžiamas. „Starshield“ – tai kita sistema, kurią kontroliuoja JAV valdžia. Būtent ji turi nuspręsti, kaip ją naudoti. Ukrainos kariai pažeidė „Starlink“ naudojimo sąlygas, panaudodami sistemą dronų smūgiams, dėl kurių žuvo žmonės. Ši spraga buvo užverta praėjusią savaitę“, – teigiama E. Musko pareiškime, paskelbtame jo paskyroje socialiniame tinkle „X“.

E. Muskas pabrėžė, kad „Starlink“ tebėra ypač svarbus Ukrainos gynybai, „nes tai vienintelė sistema, kurios neįmanoma užgniaužti ar sunaikinti sprogimu“.

Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas faktą, kad E. Muskas nežino apie „Starlink“ veiklos apribojimus Ukrainoje, pavadino labai keistu. Pasak patarėjo, nuo 2026 m. žiemos visiems „Starlink“ terminalams Ukrainos teritorijoje (įskaitant okupuotus rajonus) taikomas judėjimo greičio apribojimas – 70–90 km/h. Be to, Rusijos teritorijoje „Starlink“ palydovinis ryšys neveikia. „Taigi, fiziškai negalime naudoti komercinio „Starlink“ smūgiams dideliu ir vidutiniu atstumu“, – pareiškė S. Beskrestnovas.

Komentuodamas E. Musko kaltinimus, savanoris ir buvęs gynybos ministro patarėjas Serhijus Sternenko nurodė, kad norint, jog bet kuris palydovinis terminalas veiktų važiuojant, jį reikėjo įtraukti į specialų sąrašą ir prijungti prie karinės sistemos „Starshield“. S. Sternenko pridūrė, kad civilinio „Starlink“ naudojimas misijoms su dronais vykdyti buvo techniškai neįmanomas, o visos dronų misijos, kurioms reikėjo palydovinio ryšio, galėjo būti vykdomos tik naudojant „Starshield“, rašo NV.