Įvertino Lietuvos technologinį pasirengimą: silpniausia grandis nustebino ir indekso kūrėjus

Už bendro rezultato slypi nevienodas vaizdas. Kibernetinio saugumo ir informacinio atsparumo dimensija surinko 71 balą, talentų ir ateities kompetencijų – 64,6, o inovacijų ir mokslo komercializacijos potencialo – tik 52 balus. Tarp geriausiai ir prasčiausiai įvertintų dimensijų susidaręs 19 balų atotrūkis atskleidė netolygų Lietuvos technologinį pasirengimą.

Pilotinį „Lietuvos Tech Parengtis 2026“ indeksą portalo Lrytas organizuojamoje konferencijoje „Saugumo kodas“ pristatė VILNIUS TECH Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė. 

I. Lapinskaitė auditorijos klausė, ar Lietuva yra pasirengusi technologinei ateičiai. Jos manymu, daugelis rinktųsi trečią atsakymą – „nežinau“. Pranešėja sakė pati to nežinojusi, kol su komanda nepradėjo kurti indekso, analizuoti duomenų ir ieškoti atsakymo.

Paaiškėjo, kad šalies technologinės parengties neįmanoma išmatuoti vienu ar keliais rodikliais. Atskiro atsakymo nepateikia nei investicijų į mokslą dydis, nei startuolių skaičius, nei kibernetinio saugumo rodikliai. Todėl technologinis pasirengimas įvertintas kaip trijų tarpusavyje susijusių dimensijų sistema.

Pirmoji dimensija – talentai: Lietuvai reikia žmonių, gebančių technologijas kurti, diegti ir taikyti. Antroji apima valstybės gebėjimą technologinėje aplinkoje veikti saugiai ir išlikti atspariai. Trečioji – komercializacija, tai yra gebėjimas sukurtas žinias ir technologijas paversti galutiniu produktu bei ekonomine verte.

„Technologinis pasirengimas priklauso nuo visų trijų dimensijų kartu ir jų tarpusavio sąveikos“, – pabrėžė VILNIUS TECH Dinamiškosios vadybos instituto direktorė.

Kiekvienai iš trijų dimensijų skirta po 15 rodiklių, tad iš viso indeksą sudaro 45 rodikliai. Juos atrenkant remtasi trimis vertinimo principais: pažangumu, prisitaikymu ir toliaregiškumu. Taip siekta įvertinti, kur Lietuva yra šiandien, kaip geba reaguoti į pokyčius ir kokį potencialą kuria ateičiai.

Atrinktus rodiklius vertino 40 skirtingų sektorių ir kompetencijos sričių ekspertų. Iš aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srities buvo 35 proc. vertintojų, po 25 proc. sudarė viešojo sektoriaus bei asociacijų ir inovacijų ekosistemos atstovai, dar 15 proc. – verslo atstovai.

Ekspertų buvo prašoma atskirai įvertinti kiekvieno rodiklio svarbą konkrečioje dimensijoje ir nustatyti aukšto pasirengimo ribą. Tuomet trijų subindeksų rezultatai buvo sujungti į bendrą Lietuvos technologinės parengties indeksą.

Apskaičiavus rezultatus, „Lietuvos Tech Parengtis 2026“ indeksas pasiekė 62,5 balo iš 100. I. Lapinskaitė neslėpė, kad toks skaičius nustebino ir pačius indekso kūrėjus, tačiau pabrėžė, kad šio rezultato nereikėtų laikyti Lietuvai rašomu pažymiu.

„Šis rezultatas nėra pažymys Lietuvai. Tai yra pirmas atskaitos taškas, nuo kurio dabar galėsime stebėti ir vertinti technologinio pasirengimo pokytį ateityje“, – sakė profesorė.

Indeksas nėra skirtas Lietuvai lyginti su kitomis valstybėmis ar sudaryti tarptautinį reitingą. Jo paskirtis – stebėti pačios šalies būklę ir jos pokytį laikui bėgant. Todėl pirmasis rezultatas svarbus ne vien dėl bendro skaičiaus, bet ir dėl skirtumų tarp trijų jį sudarančių sričių.

Talentų subindeksas įvertintas 64,6 balo. Šioje srityje ekspertai išryškino technologijų talentų grandinės tęstinumo problemą, ypač juntamą jos pradžioje. „Ankstyvasis STEM tampa savotišku visos technologinės grandinės butelio kakleliu“, – vieno iš ekspertų vertinimą citavo I. Lapinskaitė.

Pranešėjos pateikta šios dimensijos žinia buvo aiški: technologinei ateičiai reikalingų talentų ir kompetencijų ugdymą būtina stiprinti jau mokykloje.

Geriausiai įvertinta kibernetinio saugumo ir informacinio atsparumo dimensija surinko 71 balą. Vis dėlto ekspertai ir šioje srityje įžvelgė svarbų skirtumą tarp formalaus pasirengimo ir realaus atsparumo. Pasak I. Lapinskaitės, neužtenka turėti planų, priemonių ir procedūrų. Esminis klausimas – ar ir kaip visa tai veiks susidūrus su grėsme. „Tikrasis atsparumas atsiskleidžia ne dokumentuose, o praktikoje“, – apibendrino ji.

Komercializacijos subindeksas surinko 52 balus. Tai žemiausias iš trijų rezultatų, o jo dydis, I. Lapinskaitės teigimu, taip pat nustebino indekso kūrėjus.

Ekspertai šioje srityje pabrėžė ryškų atotrūkį tarp to, ką Lietuva geba sukurti žinių ir technologijų srityje, ir to, ką geba paversti produktu, eksportu ar investicija.

„Neužtenka kurti žinias – turime gebėti jas paversti ekonomine verte“, – sakė VILNIUS TECH Dinamiškosios vadybos instituto direktorė.

Būtent šioje vietoje geriausiai matyti, kodėl technologinės parengties negalima vertinti atskiromis dalimis. Net ir turint žinių bei technologinių sprendimų, bendras pasirengimas priklauso nuo to, ar jie nueina visą kelią iki rinkos.

Sujungus visų trijų subindeksų rezultatus ir ekspertų įžvalgas, išryškėjo trys strateginės kryptys. Pirmoji – ugdyti, kad šalis turėtų nuoseklią talentų grandinę. Antroji – apsaugoti, kad pasirengimas būtų realus, o ne tik formalus. Trečioji – komercializuoti ir trumpinti kelią nuo mokslo rezultato iki rinkos.

„Technologinis pasirengimas nėra atskirų priemonių susumavimas ir sudėjimas į vieną vietą. Tai yra visos grandinės gebėjimas veikti kartu ir išvien“, – kalbėjo I. Lapinskaitė.

Profesorė priminė, kad pristatytas indeksas yra pilotinis. Vis dėlto jis jau leidžia matyti stipriausias bei silpniausias sistemos vietas ir ateityje stebėti, kur ir kaip greitai Lietuva juda pirmyn.

Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė pratęsė pristatymą klausimu, ką galima padaryti šiandien, kad kitą kartą Lietuvos technologinė parengtis būtų įvertinta geriau.

„Technologinis atsparumas – tai mūsų sprendimai, žmonės, kuriuos ugdome, ir kompetencijos, į kurias investuojame“, – sakė ji.

Tech Fondas savo vaidmenį sieja su trimis kryptimis. Pirmoji – technologijų talentai, nes technologijoms kurti ir pritaikyti reikia profesionalų. Antroji – technologinis atsparumas, kad universitetuose sukurtos žinios taptų realių Lietuvos iššūkių sprendimais. Trečioji – technologinis proveržis, kad laboratorijose gimstančios inovacijos taptų rinką pasiekiančiais produktais.

Pirmąjį konkretų žingsnį fondas žengia kibernetinio saugumo srityje. Pasak J. Jurginytės, kuriamas modelis, pagal kurį studentai kartu su akademiniais vadovais ir verslo mentoriais spręs realias organizacijų problemas.

Fondo vadovės teigimu, siekiant per ateinančius penkerius ar dešimt metų pakeisti indekso rezultatą, Tech Fondas nori prisidėti per talentus, kibernetinį atsparumą ir technologinį proveržį.

„Svarbiausias klausimas jau nebe, koks mūsų rezultatas šiandien, bet ar kitą kartą būsime pasiruošę geriau“, – apibendrino I. Lapinskaitė.