„Šis tyrimas yra vienas iš ilgalaikių ir sistemingų Vilniaus arkikatedros mokslinių tyrimų etapų, kurių tikslas – kompleksiškai pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų“, – Eltai sakė instituto atstovė.
Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos istorijos institutu Lietuvos mokslo tarybai taip pat pateikė tarpdisciplininių kompleksinių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų projekto paraišką, kuri šiuo metu yra vertinama. Jei projektas bus finansuotas, katedros tyrimai truktų ketverius metus.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Lietuvos istorijos institutas pranešė, jog Vilniaus arkikatedroje atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad šalia Šv. Kazimiero koplyčios esančioje mūro ertmėje galėtų būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai. Tyrimų metu ertmėje žmogaus palaikų ar sarkofago požymių neaptikta.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui, kuriame numatyta atlikti istorinius, šaltiniotyrinius, architektūrinius, mūro, bioarcheologinius, paleogenetinius ir meno tyrimus. Plane taip pat numatyta patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tam pasiūlius atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą.
Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis, teigęs, kad istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje. Tiesa, jis į minėtąją darbo grupę nebuvo įtrauktas.