„Šiandien telefonu galime filmuoti itin kokybiškus vaizdo įrašus, todėl noras įamžinti koncertą visiškai suprantamas. Tačiau technologijos taip palengvino filmavimą, kad kartais net nepastebime, kiek laiko praleidžiame už kameros. Svarbu nepamiršti, kad geriausias vaizdo įrašas nebūtinai reiškia geriausią patirtį“, – sako A. Lukošius.
Kodėl filmuojantis draugas atrodo mažiau įsitraukęs?
2025 m. žurnale „Journal of the Association for Consumer Research“ paskelbtame tyrime JAV mokslininkai nagrinėjo, kaip koncertuose ir kituose gyvuose renginiuose fotografuojantys bei filmuojantys žmonės atrodo aplinkiniams.
Tyrėjai iš Oregono, DePaulo ir Vanderbilto universitetų nustatė paradoksą: nors žmogus, kuris fiksuoja renginio akimirkas, pats gali jaustis labiau įsitraukęs į tai, kas vyksta, kitiems susidaro įspūdis, kad jis mažiau domisi pasirodymu.
Susiję straipsniai
Šis skirtumas turi ir socialinių pasekmių. Eksperimentų dalyviai nurodė, kad būtų mažiau linkę ateityje kviesti kartu į renginius draugą, kuris daug laiko praleidžia fotografuodamas ar filmuodamas.
Įdomu tai, kad neigiamą vertinimą lėmė ne vien galimas trukdymas. Tyrėjai patikrino, ar žmonių nuomonė keičiasi priklausomai nuo atstumo iki filmuojančio asmens ir naudojamo įrenginio. Paaiškėjo, kad nei didesnis atstumas, nei skaitmeninis fotoaparatas vietoje telefono įspūdžio iš esmės nepakeitė.
Kitaip tariant, net jei neužstojate scenos ir niekam nešviečiate ekranu į akis, aplinkiniai jūsų elgesį vis tiek gali suprasti kaip dėmesio stoką.
Kodėl telefonas gali sukurti atstumą tarp draugų?
Pasak „Jaunimo linijos“ psichologo Mykolo Kriščiūno, bendroje veikloje žmonės greitai pajunta, kur krypsta šalia esančio žmogaus dėmesys.
„Mūsų kūnas gali būti vienoje vietoje, o mintys – visai kitur. Kai filmuodami dėmesį sutelkiame ne į dabartinę patirtį, aplinkiniai gali pajusti, kad bendroje veikloje dalyvaujame tik iš dalies. Tai kuria atstumą. Sunkumų kyla ne dėl paties telefono, o tuomet, kai filmavimas tampa svarbesnis už šalia esančius žmones ir pačią patirtį“, – sako M. Kriščiūnas.
Tyrėjai analizavo ir interneto komentarus apie fotografavimą koncertuose. Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų buvo neigiami. Žmonės skundėsi ne tik tuo, kad filmuojantys žiūrovai trukdo matyti sceną, bet ir tuo, kad, jų manymu, šie nebeskiria pakankamai dėmesio pačiam pasirodymui.
Vis dėlto filmuojantis žmogus nebūtinai jaučiasi atsiribojęs. Jis gali norėti išsaugoti ypatingą akimirką, pasidalyti ja su artimaisiais ar vėliau dar kartą prisiminti mėgstamą dainą. Problema kyla tuomet, kai šie ketinimai aplinkiniams nėra matomi: jie pastebi tik į ekraną nukreiptą dėmesį.
Kaip filmuoti nesugadinant vakaro?
Pasak A. Lukošiaus, koncerte verta sumažinti telefono ekrano ryškumą ir išjungti blykstę. Ji paprastai nepadeda geriau nufilmuoti toli esančios scenos, o aplinkiniams gali trukdyti. Taip pat nereikėtų iškart peržiūrinėti įrašų – tam bus laiko po renginio.
„Draugai gali susitarti, kuris iš jų užfiksuos bendrą akimirką, o iš mėgstamos dainos galima nufilmuoti tik trumpą fragmentą. Taip pat verta įjungti režimą „Netrukdyti“, kad atidarius kamerą dėmesio neperimtų žinutės ir socialinių tinklų pranešimai. Svarbiausia atpažinti, kada telefonas padeda išsaugoti prisiminimą, o kada pradeda trukdyti jį kurti“, – pataria inovacijų ekspertas.
M. Kriščiūnas siūlo prieš filmuojant pagalvoti, ar prie įrašo iš tiesų norėsime sugrįžti.
„Telefono galerijoje tikrai rasime kadrų, kuriuos džiaugiamės turėdami, tačiau greičiausiai dar daugiau tokių, kurie mums visiškai nesvarbūs. Kartais vien to pakanka, kad kitą kartą savęs paklaustume, ar filmavimas padės labiau mėgautis patirtimi, ar iš jos kažką atims“, – sako psichologas.