Operatoriai 2G ryšio atsisakyti planuoja apie 2030-uosius, RRT ragina įvertinti seną įrangą

„2G reikšmė įprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams nuosekliai mažėja, tačiau ši technologija vis dar plačiai naudojama įvairiuose ryšio tarp įrenginių (M2M) ir daiktų interneto (IoT) sprendimuose – signalizacijose, telemetrijos įrenginiuose, vartų valdikliuose, skaitikliuose, automobiliuose ir kitoje įrangoje“, – Eltai komentavo RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė.

Pasak RRT atstovės, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G technologijoje taip pat veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių.

Tiksliai nustatyti, kiek gyventojų naudojasi būtent šiuo ryšiu, sudėtinga, nes ta pati SIM kortelė ar įrenginys gali jungtis prie skirtingų kartų tinklų. RRT duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu M2M paslaugoms Lietuvoje buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš jų apie 1,95 mln. – ryšiui tarp įrenginių. Tačiau ši statistika apima ir naujesnes technologijas, todėl jos negalima tiesiogiai tapatinti su 2G veikiančių įrenginių skaičiumi.

„Šiuo metu nėra centralizuoto registro, kuriame būtų galima tiksliai suskaičiuoti visas Lietuvoje veikiančias 2G signalizacijas, vartų valdiklius, mokėjimo terminalus, skaitiklius, liftų sistemas, telemetrijos ar kitus IoT įrenginius“, – nurodė J. Mikulėnaitė-Baušienė. Ji pabrėžė, kad tokių įrenginių inventorizacija yra vienas svarbiausių pasirengimo 2G išjungimui darbų.

Nors bendros visiems Lietuvos operatoriams nustatytos galutinės 2G išjungimo datos dar nėra, bendrovės svarsto apie 2030-uosius metus. Jų teigimu, sprendimą lemia mažėjantis 2G naudojimas, senstanti tinklo įranga ir galimybė atlaisvintus radijo dažnius panaudoti modernesnėms technologijoms.

RRT atstovė J. Mikulėnaitė-Baušienė patvirtino, kad konkretaus tinklo technologijos išjungimas pirmiausia yra operatoriaus technologinis ir komercinis sprendimas. „Bendros visiems Lietuvos operatoriams nustatytos galutinės 2G išjungimo datos šiuo metu nėra“, – teigė ji.

„Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko teigimu, per maždaug ketverius metus 2G tinklu perduodamų balso skambučių dalis sumažėjo nuo maždaug 40 proc. iki dešimtadalio. „Kitaip tariant, anksčiau šiuo tinklu vykdavo keturi iš dešimties skambučių, dabar – vienas“, – Eltai aiškino jis. Anot R. Mikalausko, „Telia“ tinkle dar yra apie 100 tūkst. telefonų, kurie nepalaiko 4G ar 5G ryšio. Per metus tokių įrenginių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu.

Bendrovė taip pat skaičiuoja apie 100 tūkst. nuo 2G priklausančių daiktų interneto įrenginių. Tai vartų ir užkardų valdikliai, apsaugos sistemos, skaitiklių ir kitų prietaisų davikliai, transporto buvimo vietos duomenis perduodanti įranga.

„Dalis tokios įrangos įdiegta prieš dešimtmetį ar dar anksčiau ir iki šiol atlieka savo funkciją. Todėl jos naudotojai gali net nežinoti, kad ji priklauso nuo 2G tinklo. Būtent tokius įrenginius svarbu inventorizuoti ir jų atnaujinimą suplanuoti iš anksto“, – sakė R. Mikalauskas.

Tuo metu „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė nurodė, kad bendrovės tinkle 2G technologiją skambučiams, SMS paslaugoms ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo ir privačių klientų. „Mažiau kaip 1 iš 5 skambučių vyksta 2G tinkle, visi kiti – VoLTE. Kitaip sakant, jau absoliuti dauguma skambučių pas mus vyksta internetu“, – Eltai teigė jis.

Pasak M. Ropės, „Bitės“ tinkle dar yra apie 20 tūkst. žmonių, naudojančių tik 2G technologiją palaikančius telefonus, ir apie 50 tūkst. telemetrijos klientų, pavyzdžiui, vartelių, užtvarų ar apsaugos sistemų naudotojų. „2G vartotojų skaičius nuosekliai mažėja, klientams pamažu atsinaujinant įrenginius“, – sakė jis.

Dėl konkrečios 2G išjungimo datos bendrovė diskutuoja su RRT, kitomis valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais.

Operatoriai vienu svarbiausių 2G atsisakymo motyvų įvardija galimybę efektyviau panaudoti dabar šiai technologijai skiriamus radijo dažnius. Be to, bendrovės pabrėžia senstančios įrangos priežiūros ir jos palaikymo problemas. „Pagrindinė priežastis – įrangos gamintojo 2G technologijos palaikymo pabaiga“, – sakė „Bitės“ atstovas M. Ropė. Anot jo, 2G technologija taip pat neefektyviai naudoja dažnių išteklius ir elektrą, o dalis ja veikiančių įrenginių yra pasenę.

„Atsisakę 2G, tuos pačius dažnius panaudosime naujos kartos „Bitės“ 5G technologijai, – teigė M. Ropė. – Mūsų sektoriuje elektra – it reaktyvinis kuras aviakompanijai. Be to, pastaraisiais metais elektra Lietuvoje – viena brangiausių Europos Sąjungoje. Tad elektros sąnaudos yra daugelio telekomunikacijų bendrovių iššūkis“.

R. Mikalauskas savo ruožtu pabrėžė, kad senstanti 2G tinklo įranga ir programinė įranga, ribotos atnaujinimo galimybės bei mažėjantis gamintojų palaikymas ilgainiui apsunkina tinklo priežiūrą ir didina sąnaudas. „Kol nuo 2G priklauso dalis klientų įrangos, tinklą palaikome. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikslinga investuoti į technologijas, kurios užtikrina didesnę talpą, saugumą ir efektyvumą“, – teigė „Telia“ atstovas.

RRT duomenimis, 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 megahercų (MHz) ir 1800 MHz dažnių juostų. Atsisakius šios technologijos, juos būtų galima panaudoti modernesniems tinklams, taip didinant jų talpą ir gerinant aprėptį. „Ypač vertinga yra 900 MHz dažnių juosta, nes žemesni dažniai gerai sklinda dideliais atstumais ir geriau prasiskverbia į pastatus. Jų panaudojimas naujesnėms technologijoms galėtų prisidėti prie geresnės 4G ar 5G aprėpties, ypač kaimo vietovėse ir pastatų viduje“, – aiškino J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Nors daugumai šiuolaikinių mobiliųjų telefonų naudotojų 2G išjungimas papildomų sunkumų neturėtų sukelti, kitaip yra su seniau įdiegtais automatizuotais įrenginiais. RRT ir operatoriai įspėja, kad dalis jų gali būti susiję su saugai svarbiomis paslaugomis, todėl iki tinklo išjungimo būtina įvertinti jų veikimą.

„Tai gali būti apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, liftų avarinio ryšio sistemos, socialinės ir medicininės pagalbos įrenginiai, įvairūs elektros, dujų ar vandens skaitikliai, pramoninė telemetrija, transporto ir logistikos sistemos, automobilių „eCall“ įranga, mokėjimo terminalai, automatiniai vartai ir kita nuotoliniu būdu valdoma įranga“, – Eltai vardijo RRT atstovė.

Pasak jos, jeigu tokie įrenginiai būtų priklausomi tik nuo 2G ir iki tinklo išjungimo nebūtų modernizuoti, dalis jų galėtų prarasti ryšį. „Todėl kritinių sistemų inventorizacija ir migracija turi būti atlikta gerokai iki 2G išjungimo datos“, – pabrėžė J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Vienas iš svarbių klausimų – automobiliuose įdiegta pagalbos iškvietimo sistema „eCall“. RRT duomenimis, šiemet Europos Komisijos (EK) paskelbtame tyrime atkreipiamas dėmesys, kad nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų ES transporto priemonių. Dėl to rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą. „Senesniuose automobiliuose įdiegtos „eCall“ sistemos gali priklausyti nuo 2G ar 3G. Kai nebelieka nė vieno pasiekiamo suderinamo tinklo, tokia sistema nebegali perduoti avarinio iškvietimo“, – sakė „Telia“ radijo tinklo vadovas R. Mikalauskas.

Jis pridūrė, kad vieno operatoriaus 2G tinklo išjungimas dar nebūtinai reiškia, jog „eCall“ iš karto nustos veikti, nes skambutis gali būti perduotas per kitą pasiekiamą suderinamą tinklą. Tačiau, atsisakius senųjų technologijų visiems operatoriams, tai nebebūtų ilgalaikis sprendimas.

„Bitės“ atstovas taip pat pripažino, kad 2G išjungimas gali paveikti dalį šia technologija veikiančių automobilių. „Dėl „eCall“ vis dar diskutuojame, ir išjungimas gali paveikti dalį 2G technologija veikiančių automobilių. Tai – visos ES susitarimo tikslas, nes nemažai ES šalių 2G jau išjungė“, – nurodė M. Ropė.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad šiuo metu Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) svarstomas „eCall“ sistemos tęstinumo klausimas pereinant prie pažangesnių mobiliojo ryšio tinklų. „Valstybės narės, remdamosis EK tyrimais ir 2G/3G tinklus išjungusių šalių patirtimi, koordinuoja sprendimus dėl „eCall“ ir kitų skubiosios pagalbos iškvietimo sistemų veikimo užtikrinimo“, – Eltai teigė ministerija.

Anot jos, Lietuva seka bendros ES praktikos formavimąsi, o 2G tinklų išjungimas turėtų vykti tik visiškai užtikrinus kritinių avarinio ryšio paslaugų veikimą naujos kartos tinkluose.

RRT pabrėžia, kad 2G technologijos atsisakymas yra sudėtingesnis nei 3G tinklų išjungimas, nes nuo jo vis dar priklauso daug įrenginių, naudojamų svarbioms ir net su žmonių sauga susijusioms paslaugoms. Mobilieji operatoriai taip pat ragina įmones iš anksto įvertinti naudojamą įrangą ir planuoti jos atnaujinimą. „Mažiausiai kelerių metų pasirengimo laikotarpis yra pagrįstas“, – teigė J. Mikulėnaitė-Baušienė.

„Telia“ taip pat pritaria bent trejų metų pasirengimo laikotarpiui. R. Mikalauskas priminė, kad panašiai bendrovė ruošėsi ir 3G tinklo išjungimui. „2022 metais išjungdami 3G tinklą tam ruošėmės trejus metus. Pokytį įgyvendinome etapais, iš anksto informavome klientus ir tiesiogiai dirbome su verslu. Šia patirtimi remsimės ir atsisakydami 2G“, – teigė „Telia“ atstovas.

Jis pabrėžė, kad verslui ir viešajam sektoriui reikia laiko nustatyti, kur naudojama sena įranga, įvertinti alternatyvas, suplanuoti biudžetus ir pirkimus. „Pats tinklo išjungimas yra tik paskutinis proceso etapas. Iki jo reikia parengti tinklo sistemas, patikrinti paslaugų suderinamumą ir padėti klientams pereiti prie naujesnių sprendimų“, – sakė R. Mikalauskas.

„Bitės“ atstovas nurodė, kad bendrovė platesnę komunikaciją apie 2G išjungimą planuoja pradėti nuo kitų metų, o 2028-aisiais ketina skatinti konkrečius klientus pasikeisti įrenginius ir įsidiegti šiuolaikinius sprendimus. „2029-uosius norėtume pasilikti kaip paskutinius metus technologijos išjungimui. Panašiai, kaip buvo išjungiama analoginė televizija Lietuvoje – palaipsniui, etapais, padedant žmonėms pasirengti pokyčiui“, – sakė M. Ropė.

Kalbėdamas apie galimas išlaidas, R. Mikalauskas nurodė, kad vienais atvejais pakaks pakeisti ryšio modulį, kitais gali tekti atnaujinti visą įrenginį ar valdymo sistemą. „Vienos visiems tinkamos kainos nėra – ją gali įvertinti įrangos tiekėjas ar prižiūrinti įmonė“, – aiškino „Telia“ adijo tinklo vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad bendrovė nenumato bendros įrangos keitimo kompensavimo programos, todėl savininkams išlaidas reikėtų planuoti kaip įprastą technologijų ir infrastruktūros atnaujinimą.

„Šiandien svarbiausia išsiaiškinti, kuriems įrenginiams reikės pokyčių. Skubėti keisti visos veikiančios įrangos nereikia, tačiau naujuose projektuose tik 2G palaikančių sprendimų rinktis jau nerekomenduojame“, – sakė R. Mikalauskas.

Susisiekimo ministerija taip pat nurodė, kad galimos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui ar įrangos keitimo kompensavimo klausimai turėtų būti svarstomi ateityje. „Šie klausimai turėtų būti svarstomi ateityje. Šiuo metu negalime spręsti, ar bus toks poreikis“, – Eltai pažymėjo ministerija.

„Bitės“ atstovas M. Ropė teigė, kad su didžiausiais verslo klientais bendrovė nuolat keičiasi informacija ir konsultuoja juos dėl įrangos atnaujinimo. Privačius klientus „Bitė“ skatina atsinaujinti SIM korteles, telefonus ir planus. „Šiandien „Bitės“ tinkle Lietuvoje vis dar yra daugiau kaip 10 tūkst. 4G telefonų, kuriuose klientai naudoja labai senos kartos SIM korteles, veikiančias tik 2G tinkle. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Žmonės išties nemažai praranda, nes išmanųjį telefoną naudoja kaip primityvų įrenginį“, – kalbėjo „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

RRT vertinimu, Lietuvai būtų tikslinga turėti bendrą nacionalinį pasirengimo 2G išjungimui planą. Jame turėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių naudojamų įrenginių inventorizacija, jų modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikrinimas, „eCall“ bei numerio 112 veikimo užtikrinimas ir visuomenės informavimas. „Jeigu koordinuojančios šį klausimą institucijos matys tikslingumą, tokia darbo grupė gali būti sudaryta“, – Eltai teigė Susisiekimo ministerija.

RRT atstovė J. Mikulėnaitė-Baušienė pabrėžė, kad svarbiausia užtikrinti, jog 2G tinklas būtų išjungtas tik tada, kai nuo jo priklausančios svarbios paslaugos jau perkeltos į alternatyvias technologijas ir nekyla naujų ryšio prieinamumo ar saugumo problemų. Ji taip pat ragino jau dabar vengti naujų sistemų, veikiančių tik 2G technologijos pagrindu, diegimo.