Pasak pranešimo, diržo sagtį vietiniai gyventojai iškasė Cecino miške pietryčių Ukrainoje ir perdavė Bukovinos valstybinio medicinos universiteto profesoriui Antonijui Moisejui. Apytiksliai kvadratinė metalinė sagtis, kurios kiekvienos pusės ilgis yra apie 2,1 centimetro, puošta žalsvai mėlynos, mėlynos ir geltonos spalvų emalio ornamentais.
Pasak A. Moisejaus, pagal puošybos stilių ir metalo konstrukciją galima nustatyti, kad sagtis buvo pagaminta II–III mūsų eros amžiuje, kai ši Ukrainos dalis priklausė senovės Romos provincijai Dakijai.
Imperatoriaus Trajano valdymo laikotarpiu Roma kariaudama Dakijos karuose (101–102 m. ir 105–106 m.) kovojo prieš Dakijos karalystės gyventojus ir jos vadą Decebalą. Romos legionai sunaikino Dakiją ir prijungė ją kaip naują provinciją. Trajanas šventė savo pergalę Romoje, pastatydamas garsiąją koloną, kurioje pavaizduotos Dakijos karų detalės.
Susiję straipsniai
Be sagties, A. Moisejus surinko dekoratyvinę diržo detalę ir tris mažus, apvalius metalinius daiktus, kurie, tikėtina, nuo to paties diržo. Archeologas sukūrė rekonstrukciją, kaip diržas galėjo atrodyti prieš beveik du tūkstantmečius, kai buvo pamestas miške.
Tačiau neaišku, kam priklausė diržas. Viena iš A. Moisejaus teorijų teigia, kad diržas priklausė sarmatų kariui raiteliui, kilusiam iš Juodosios jūros regiono. Sarmatai buvo genčių grupė, gyvenusi už Romos imperijos ribų, dabartinėje centrinėje Ukrainoje, pietų Rusijoje ir Balkanuose. Nors kai kurie sarmatų kariai kovojo prieš Romos imperijos ekspansiją, kiti kaip samdiniai kovojo Romos pusėje.

Bukovinos valstybinis medicinos universiteto iliustr.
Pasak pranešimo, metaliniai diržo fragmentai yra Romos provincijų amatų tradicijos dalis, ir jie galėjo būti įsigyti prekybos būdu arba kaip karo trofėjus. Tačiau A. Moisejus vis dar tiria šiuos artefaktus, siekdamas patvirtinti, ar jie tikrai priklausė sarmatams.
Bet kuriuo atveju, šis karinis diržas suteikia naujų įrodymų apie Romos karinius ryšius imperijos pakraščiuose, o tolesni tyrimai galėtų padėti ekspertams suprasti, kaip romėnai karo metu bendravo su vietiniais dakais, rašo „Yahoo News“.



