Kodėl vieni pranešimai blaško labiau nei kiti?
Mokslininkai tyrė 180 studentų dėmesį atliekant įvairias užduotis. Eksperimento metu jų ekranuose pasirodydavo skirtingi pranešimai: vieni priminė asmenines socialinių tinklų žinutes, kiti buvo bendro pobūdžio arba neryškūs.
Paaiškėjo, kad stipriausiai dėmesį trikdė asmeniškai svarbūs pranešimai. Jiems pasirodžius, informacijos apdorojimas sulėtėdavo maždaug 7 sekundėms, net jei žmogus pranešimo neatidarydavo.
Tyrimas atskleidė ir tai, kaip dažnai telefonai reikalauja mūsų dėmesio. Dalyviai per dieną gaudavo daugiau nei 150 pranešimų, o telefoną tikrindavo daugiau nei 100 kartų. Stipresnį pranešimų poveikį patyrė tie studentai, kurie sulaukdavo daugiau pranešimų ir dažniau tikrindavo telefoną.
Susiję straipsniai
„Net jeigu žmogus nusprendžia pranešimo neatidaryti, jis jau gali būti atitraukęs dėmesį nuo savo užduoties. Pamatęs pranešimą, žmogus pradeda svarstyti, kas parašė ir ar reikia atsakyti. Dėl to vien telefono padėjimas ant stalo dar negarantuoja, kad galėsime netrukdomi dirbti“, – aiškina A. Lukošius.
Pasak inovacijų eksperto, vien ekrano laiko stebėjimo nepakanka: jis parodo, kiek ilgai naudojamės telefonu, tačiau neatskleidžia, kaip dažnai įrenginys pertraukia kitas veiklas.
Telefoną tikriname net tada, kai jis tyli
Kad išmaniųjų įrenginių naudojimo įpročiai tampa iššūkiu, rodo ir „Tele2“ kartu su Vilniaus universitetu atliktas Lietuvos gyventojų emocinio atsparumo tyrimas.
Jo duomenimis, rizikingas socialinių tinklų naudojimas per metus išaugo nuo 23 iki 27 proc. Aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. šalies gyventojų, o tarp 18–24 metų jaunuolių ši dalis siekia net 20 proc.
Be to, net 70 proc. Lietuvos gyventojų netaiko paprasčiausių strategijų, kurios padėtų sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais.
„Žmonės dažnai pradeda riboti naudojimąsi telefonu tik tada, kai pastebi, kad prie jo praleidžia per daug laiko. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į kitą įprotį – automatišką telefono tikrinimą. Kartais jį paimame net negavę jokio pranešimo. Tokiais atvejais vien programėlėms nustatytų laiko limitų gali nepakakti“, – sako A. Lukošius.
Kaip nutildyti telefoną nepraleidžiant svarbių žinučių?
Pasak inovacijų eksperto, norint sumažinti blaškymąsi nebūtina visiškai atsisakyti pranešimų. Daugelyje telefonų galima pasirinkti, kurios programėlės gali siųsti įspėjimus ir kas gali susisiekti net įjungus tylųjį režimą.
„Pirmiausia – išjungti nebūtinus pranešimus. „Instagram“, „TikTok“, „Facebook“ ir kitos programėlės gali siųsti įspėjimus apie naujus įrašus, rekomendacijas ar kitų žmonių aktyvumą. Efektyviausia programėlių nustatymuose palikti tik tuos pranešimus, kuriuos tikrai reikia gauti iš karto“, – rekomenduoja A. Lukošius.
Jis taip pat pataria naudoti susikaupimo režimus. „iPhone“ telefonuose galima įjungti „Focus“, o „Android“ įrenginiuose – „Do Not Disturb“ arba, jei įrenginys palaiko, „Focus Mode“. Šios funkcijos leidžia laikinai apriboti trikdžius, tačiau palikti išimtis svarbiems kontaktams ir skambučiams.
Dar viena galimybė – ne tokius svarbius pranešimus peržiūrėti pasirinktu metu. „iPhone“ telefonuose tam skirta „Scheduled Summary“ funkcija, kuri surenka dalį pranešimų į suvestinę. „Android“ įrenginiuose pranešimų rodymą galima reguliuoti pagal programėles ir jų kategorijas.
„Dar viena naudinga funkcija – paslėpti pranešimų turinį. Telefono nustatymuose galima pasirinkti, kad užrakintame ekrane nesimatytų žinučių teksto arba dalies pranešimų. Taip sumažėja tikimybė, kad trumpas žvilgsnis į ekraną paskatins pradėti skaityti susirašinėjimą“, – pabrėžia A. Lukošius.