Technologijų pasaulį krečia skandalas: įkliuvo „Nvidia“ vadovas (1)

Bendrovė – viena iš vertingiausių pasaulyje – pareiškė, kad jos valdyba neturi pagrindo manyti, jog buvo atskleistos bendrovės paslaptys ar pažeista nacionalinis saugumas, ir pridūrė, kad generalinis direktorius yra pasiryžęs toliau vadovauti bendrovei. Be to, Jensenas Huangas prisipažino buvęs neištikimas savo žmonai ir atsiprašė už tai, kad įskaudino ją ir jų vaikus.

Remiantis „New York Times“ (NYT) pranešimu, JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad kinų verslininkė Alice Huang, kuri palaikė artimus santykius su Jensenu Huangu, buvo Pekino šnipė.

Jensen Huang teigė prisiimantis „visą atsakomybę“ už savo poelgius ir pridūrė, kad nepateisino „Nvidia“ darbuotojų, valdybos ir akcininkų lūkesčių.

„Nvidia“ yra viena iš didžiausių pasaulio įmonių ir laikoma pagrindine naujų dirbtinio intelekto (DI) technologijų aparatinės įrangos gamintoja. Jensenas Huangas jai vadovauja jau daugiau nei 30 metų.

Jis gimė Taivane, o kai jam buvo devyneri metai, jo šeima persikėlė į JAV Vakarų pakrantę. J. Huangas baigė Oregono valstijos universitetą ir įgijo elektros inžinieriaus specialybę, o vėliau – magistro laipsnį toje pačioje srityje Stanfordo universitete.

Jis vedė savo studijų laikų mylimąją ir laboratorijos partnerę Lori Mills, kuri taip pat yra elektros inžinierė. Pora turi du vaikus.

Huang dirbo JAV mikroschemų gamybos įmonėje „AMD“, o 1993 m. tapo vienu iš „Nvidia“ įkūrėjų.

Iš pradžių įmonė buvo žinoma dėl grafikos apdorojimo mikroschemų, ypač skirtų kompiuteriniams žaidimams. Vėliau ji persiorientavo į DI – sritį, kurioje dabar dominuoja.

J. Huangas ne kartą išgelbėjo įmonę nuo beveik visiško bankroto. Šio mikroschemų gamintojo vertė dabar siekia apie 4,5 trilijono JAV dolerių, todėl ji yra viena iš vertingiausių įmonių istorijoje. Tai pagrindinis DI infrastruktūros dalyvis, tiekantis mikroschemas tokiems pirmaujantiems DI kūrėjams kaip „OpenAI“ ir „Meta“.

JAV technologijų milžinė „Nvidia“ yra vertingiausia pasaulyje įmonė, kurios akcijomis prekiaujama – jos vertė siekia apie 4,5 trilijono JAV dolerių – ir viena iš pirmaujančių pažangių kompiuterinių lustų tiekėjų.

DI veikia pasitelkdamas didelius serverių parkus, kuriuose naudojami būtent tokie lustai. „Nvidia“ tiekia šią technologiją tokioms didžiosioms įmonėms kaip „OpenAI“ – „ChatGPT“ kūrėjai – ir „Meta“, o jos verslas išaugo DI bumo metu.

Jos lustai tapo pagrindiniu JAV ir Kinijos, kurios yra įsitraukusios į DI lenktynes, konkurencijos objektu – JAV jau seniai nerimauja dėl Pekino prieigos prie pažangiausių skaičiavimo technologijų.

Vašingtonas nuo 2022 m. riboja pažangiausių „Nvidia“ lustų eksportą į Pekiną, motyvuodamas tuo nacionalinio saugumo sumetimais ir rizika, kad jie galėtų sustiprinti Kinijos karines operacijas – nors prezidento Trumpo kadencijos metu apribojimai buvo šiek tiek sušvelninti.

„Nvidia“ valdybos išleistame pareiškime teigiama, kad ji pradeda tyrimą, „atsižvelgdama į neseniai pasirodžiusius pranešimus, kad įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas tapo užsienio žvalgybos veiklos taikiniu“.

„Valdyba teikia pirmenybę JAV nacionaliniam ir ekonominiam saugumui, kuris yra svarbiausias „Nvidia“ ir jos akcininkų interesams. Nors valdyba neturi pagrindo manyti, kad būtų pažeista nacionalinis saugumas ar atskleisti „Nvidia“ paslaptys, valdybos tyrimas išnagrinės visą turimą informaciją. Jensenas visiškai pritaria šiam tyrimui ir įsipareigojo bendradarbiauti jo metu“, – rašoma pranešime.

Praėjusį mėnesį NYT pranešė, kad JAV žvalgybos pareigūnai mano, jog Alice Huang, kuri palaikė artimus santykius su „Nvidia“ vadovu, buvo Pekino šnipė. Leidinys, remdamasis nenurodytais šaltiniais, pranešė, kad JAV žvalgybos agentūros stebėjo šią kinų verslininkę ir padarė išvadą, kad ji veikė Pekino vardu.

Pranešama, kad stebėjimo metu buvo atskleisti įtariamosios šnipės ir JAV piliečio, kuris vėliau per procesą, vadinamą „demaskavimu“, buvo identifikuotas kaip Jensenas Huangas, susirašinėjimai.

Alice Huang neatsakė į prašymus pateikti komentarą. Moteris yra susijusi su Singapūre įsikūrusia duomenų centrų įmone „Megaspeed“. Praėjusį mėnesį įmonė NYT pranešė, kad dabartinė vadovybė rimtai vertina šiuos kaltinimus ir paskyrė išorinius teisinius patarėjus, kad šie atliktų vidinį tyrimą.

Kinija anksčiau atmetė kaltinimus dėl kinų šnipinėjimo operacijos, nukreiptos prieš Jenseną Huangą.

„Minėtas pranešimas pagrįstas nepagrįstomis spekuliacijomis ir yra ne kas kita, kaip bandymas apšmeižti Kiniją“, – praėjusį mėnesį NYT paskelbus šiuos teiginius, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

„Megaspeed“ – tai Singapūre įsikūrusi duomenų centrų bendrovė, perkanti „Nvidia“ lustus. Praėjusiais metais JAV valdžios institucijos atliko „Megaspeed“ tyrimą dėl įtariamų veiksmų, kuriais bendrovė padėjo Kinijos įmonėms apeiti prekybos apribojimus ir įsigyti „Nvidia“ lustus.

„Megaspeed“ savo pareiškime NYT teigė, kad „dabartinė vadovybė“ šį klausimą vertina „itin rimtai ir yra pasiryžusi išsiaiškinti šių įtarimų aplinkybes“. Bendrovė nurodė, kad pavedė atlikti vidinį tyrimą, kurį vykdys išorės teisininkai.

Pranešimų duomenimis, per pastaruosius dvejus metus „Megaspeed“ įsigijo „Nvidia“ lustų už 4,8 mlrd. JAV dolerių, todėl ši įmonė yra viena iš didžiausių „Nvidia“ klientų Pietryčių Azijoje.

Praėjusią savaitę aukščiausi Atstovų Rūmų respublikonų lyderiai paprašė Jenseno Huango informuoti Kongresą apie NYT pranešimą, kuriame teigiama, kad JAV pareigūnai mano, jog jis palaikė ryšius su įtariamu Kinijos šnipu.

Trys Atstovų Rūmų respublikonų komitetų vadovai taip pat paprašė šio technologijų bendrovės vadovo lapkričio 18 d. uždarame posėdyje aptarti „Nvidia“ „saugumo protokolus, skirtus kovai su užsienio priešų šnipinėjimu“. „Naujausi pranešimai kelia rimtų susirūpinimų dėl nacionalinio saugumo, susijusių su Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) prieiga prie slaptos JAV technologijos ir informacijos, – rašoma jų laiške J. Huangui. – KLR įsiskverbimo ir prieigos prie pažangiausių JAV technologijų klausimas yra pagrindinis mūsų trijų komitetų tyrimo darbas šioje Kongreso kadencijoje.“

Laišką pasirašė Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas, Specialiojo komiteto Kinijos klausimais pirmininkas Johnas Moolenaaras ir Atstovų Rūmų Nuolatinio specialiojo žvalgybos komiteto pirmininkas Rickas Crawfordas.

Tikimasi, kad kai Niujorke prasidės prekyba akcijomis, „Nvidia“ akcijos nukris. Naktinės prekybos duomenys rodo, kad šio DI lustų giganto akcijos atsidarys maždaug 4 proc. žemesnėje kainoje.

„Nvidia“ yra JAV ir Kinijos DI lenktynių centre. Būtent todėl Jenseno Huango romanas – su asmeniu, kurį, kaip pranešama, JAV pareigūnai įvertino kaip Kinijos šnipą – sukėlė JAV įstatymų leidėjams susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo.

JAV pranašumas DI lenktynėse glūdi tokiose įmonėse kaip „Nvidia“, kuri projektuoja vienus iš sudėtingiausių DI lustų pasaulyje. Nuo 2022 m. JAV taiko įvairias eksporto kontrolės priemones, siekdamos neleisti, kad pažangiausios technologijos patektų į Kiniją, teigdamos, kad tai padeda išlaikyti Amerikos konkurencinį pranašumą ir apsaugoti jos nacionalinį saugumą. Tačiau tai reiškia, kad tokios įmonės kaip „Nvidia“ iš esmės buvo uždarytos už pelningų Kinijos rinkos vartų.

Nepaisant tariamo artumo D. Trumpui, Huangas taip pat nesugebėjo gauti administracijos pritarimo mikroschemų pardavimui Kinijai. J. Huangas aktyviai pasisakė už JAV ir Kinijos dialogą DI plėtros klausimais. Tačiau jo žodžiai neturėjo jokios įtakos Trumpo administracijai, kuri DI lenktynes nuosekliai vertino kaip nacionalinio saugumo klausimą.

„Nvidia“ valdyba pareiškė, kad „neturi pagrindo manyti, jog buvo pažeistas nacionalinis saugumas ar atskleisti „Nvidia“ paslaptys“. Kalbėdamas apie save, J. Huangas teigė, kad yra pasiryžęs „remti Amerikos nacionalinį saugumą“.

D. Trumpas sako, kad nuo tada, kai pasirodė žinios apie tyrimą, su „Nvidia“ vadovu nebendravo. „Aš tiesiog žinau, kad jis yra puikus žmogus, bet niekada nežinai, kas iš tikrųjų vyksta“, – sekmadienį vėlai vakare žurnalistams sakė D/ Trumpas, pridurdamas, kad jis „atliko nuostabų darbą mūsų šalies labui“.

NYT spalio pabaigoje pranešė, kad D. Trumpas praėjusiais metais buvo informuotas apie žvalgybos duomenis, kuriuose teigiama, kad Alice Huang šnipinėjo Kinijos naudai.

Žurnalistams paklausus, ar dabar jis norėtų, kad tuo metu būtų reagavęs į žvalgybos informaciją, D. Trumpas atsakė: „Ne, nemanau. Manau, kad jis yra garbingas žmogus.“

Pekinas nuolat atmeta kaltinimus dėl tikslinio žvalgybos operacijų vykdymo, teigdamas, kad jie yra politiškai motyvuoti, ir paneigia teiginius, kad yra įsitraukęs į pramoninį šnipinėjimą prieš „Nvidia“.

Šie kaltinimai taip pat skamba ypač jautriu metu.

Donaldas Trumpas patvirtino, kad kitą savaitę vyks į Kiniją, kur dalyvaus itin svarbioje viršūnių susitikime su prezidentu Xi Jinpingu – susitikimas, kuris galėtų padėti užbaigti prekybos susitarimą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir užkirsti kelią grįžimui prie didėjančių muitų. Dabartinė paliaubų sutartis baigiasi sausio mėnesį.

Kinijos pareigūnai greičiausiai įtariai vertins šių kaltinimų paskelbimo laiką, rašo BBC. Pekinas galėtų pateikti šiuos teiginius kaip bandymą pakenkti sudėtingoms deryboms prieš viršūnių susitikimą.

Šis ginčas taip pat liečia vieną iš labiausiai ginčytinų JAV ir Kinijos santykių klausimų – pažangias technologijas. Kinija ne kartą ragino Vašingtoną panaikinti eksporto apribojimus „Nvidia“ pažangiems lustams, kurie yra ypač svarbūs DI plėtrai. Tuo pačiu metu ji daug investuoja į vietines alternatyvas per tokius technologijų gigantus kaip „Alibaba“, „Tencent“ ir „ByteDance“.

Pekino žinia yra tokia: nors JAV apribojimai gali sulėtinti Kinijos technologinius siekius, jie jų nesustabdys. O Kinija į kitą savaitę vyksiančias derybas ateina turėdama savo pranašumų, įskaitant dominuojančią padėtį pasaulinėje retųjų žemių metalų rinkoje – šie metalai tebėra gyvybiškai svarbūs visur, pradedant elektriniais automobiliais ir baigiant pažangiomis gynybos sistemomis.