Kalbėdamas „Airlift/Tanker Association“ 2026 m. simpoziume, JAV oro pajėgų štabo viršininkas generolas Kennethas Wilsbachas teigė, kad baigėsi ilgas eksperimentavimo laikotarpis. Pasak jo, transportinių lėktuvų aprūpinimas raketiniu komplektu žymiai išplėstų oro pajėgų kovinius pajėgumus.
FAMM programa
Šiose pastangose pagrindinį vaidmenį atlieka FAMM (angl. Family of Affordable Mass Missiles) programa. Ji apima prieinamų, masinės gamybos „oras–žemė“ raketų kūrimą. Programa apima „FAMM-Lugged“ variantą, skirtą naikintuvams, ir „FAMM-Palletized“ variantą, skirtą kariniams transportiniams lėktuvams.
Paleidimo iš oro koncepcija apima specialių konteinerių, kuriuose gabenamos kruizinės raketos, patalpinimą ant standartinių krovinių padėklų. Kai konteineris parašiutu ištraukiamas nuo orlaivio rampos, raketos atsiskiria, įjungia savo variklius ir skrenda link nurodytų taikinių.
Susiję straipsniai
Siekiant įgyvendinti šią programą, Pentagonas pasirašė sutartis su trimis įmonėmis dėl raketų kūrimo ir gamybos. „FAMM-P“ raketos yra žymiai pigesnės už įprastas „JASSM“ kruizines raketas – jos kainuoja maždaug dešimtąją dalį jų kainos, o jų gamyba trunka mėnesius, o ne metus.
Savo 2027 m. biudžeto prašyme JAV oro pajėgos skyrė 355 mln. JAV dolerių pirmųjų 1000 FAMM raketų įsigijimui. Per ateinančius penkerius metus jos planuoja įsigyti iš viso 28 000 tokių ginklų už 12,6 mlrd. JAV dolerių.
„C-17“ istorija ir techniniai duomenys
„C-17 Globemaster III“ istorija prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai JAV oro pajėgos paskelbė konkursą naujo transportinio lėktuvo, kuris pakeistų „C-141 Starlifter“, sukūrimui. „McDonnell Douglas“, vėliau įsiliejusi į „Boeing“, laimėjo kūrimo sutartį, o lėktuvas savo pirmąjį skrydį atliko 1991 m. rugsėjį.
Serijinis „C-17“ pristatymas JAV oro pajėgoms prasidėjo 1993 m. Gamybos laikotarpiu, kuris tęsėsi iki 2015 m., iš viso buvo pagaminti 279 orlaiviai, skirti tiek JAV oro pajėgoms, tiek jų sąjungininkams, įskaitant Jungtinę Karalystę, Australiją, Kanadą, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją ir Kuveitą.
„C-17 Globemaster III“ pasižymi aukšto sparno konfigūracija, keturiais „Pratt & Whitney F117-PW-100“ turbopropeleriniais varikliais ir T formos uodega. Lėktuvas gali kilti ir leistis ant trumpų bei neasfaltuotų kilimo ir tūpimo takų.
„C-17“ maksimalus pakilimo svoris yra 265,3 tonos, o naudingasis krovinys siekia iki 77,5 tonų. Jis gali gabenti sunkiąją šarvuotą techniką, įskaitant „M1 Abrams“ tanką, arba iki 102 pilnai apginkluotų desantininkų.
Lėktuvo praktinis skrydžio nuotolis su 71,2 tonų kroviniu yra apie 4400 km, o kreiserinis greitis siekia iki 830 km/h. Dėl galimybės papildyti degalus ore „C-17“ gali vykdyti tarpžemyninius skrydžius beveik be jokių nuotolio apribojimų, rašo „Militarnyj“.