Du jauni mokslininkai – dr. Rasa Varnagirė ir dr. Vytenis Šumskas – suvienijo jėgas bendram tikslui: parodyti moksleiviams, kas iš tikrųjų yra taikomoji matematika ir kiek daug netikėtų dalykų ji gali paaiškinti. Savanoriškos veiklos pagrindu įkūrė VšĮ „Matematikos muziejus“ ir pradeda organizuoti įvairias veiklas, kuriose matematikos taikymus vaikai galės pamatyti iš kitos perspektyvos nei mato mokyklose.
Mokslininkų tikslas – sudominti paauglius
Matematiką galima pažinti ne vien skaitant formules ar klausantis paskaitų. Labirintai, optinės iliuzijos, loginės užduotys ir interaktyvūs eksponatai leidžia patiems ieškoti sprendimų, klysti, bandyti iš naujo ir suprasti, kodėl vienas ar kitas atsakymas veikia.
„Norime parodyti jauniems žmonėms, kad matematika nėra vien mokykliniai uždaviniai ar formulės, kurias reikia išmokti. Ji gali būti labai įdomi, netikėta ir padėti atsakyti į klausimus, apie kuriuos galbūt niekada nebūtų pagalvoję. Kviečiu ateiti, išbandyti ir patiems įsitikinti, kiek daug įdomaus slypi matematikoje“, – sako dr. Vytenis Šumskas.
Susiję straipsniai
Būtent tokiam pažinimui skirtas lapkričio 12 d. „Miesto Laboratorijoje“ vyksiantis renginys „Paslėpta pasaulio logika: matematikos taikymai“. Jo metu dr. Rasa Varnagirė ir dr. Vytenis Šumskas skaitys paskaitą, o po jos dalyviai pirmieji galės išbandyti naujus VšĮ „Matematikos muziejus“ eksponatus ir matematinius žaidimus. Renginys rekomenduojamas moksleiviams nuo 8 klasės, tačiau laukiami ir jaunesni smalsuoliai, vaikų tėvai, seneliai ar dėdės su tetomis.
Matematiniai modeliai padeda suprasti gyvybės paslaptis
„Biologiniai reiškiniai, tokie kaip ląstelių judėjimas, DNR struktūra ar ekologinės sistemos, yra labai sudėtingi, todėl matematika padeda juos supaprastinti ir paversti tyrimams suprantamais procesais“, – sako dr. Rasa Varnagirė.
Nors modeliai supaprastina tikrovę ir neaprėpia visų jos detalių, būtent dėl to jie yra naudingi. Kaip yra pasakęs statistikas George’as Boxas: „Visi modeliai yra klaidingi, bet kai kurie naudingi.“ Geras pavyzdys – žemėlapis: jis tiksliai neatspindi visų realių atstumų ar posūkių, tačiau padeda pasiekti norimą tikslą. Panašiai matematiniai modeliai mokslininkams leidžia tikrinti hipotezes, pastebėti dėsningumus ir geriau suprasti sudėtingus gamtos procesus.
Dr. Rasa Varnagirė matematiniais modeliais tyrė, kaip embriono vystymosi metu juda ir migruoja ląstelės. Šių tyrimų rezultatai svarbūs ne tik biologijos mokslui – jais remdamiesi mokslininkai ieško būdų, kaip sustabdyti žalingą ląstelių migraciją, pavyzdžiui, kai organizme plinta invazyvios vėžio ląstelės. Taigi matematinis modelis, nors ir supaprastintas, gali tapti svarbiu žingsniu ieškant atsakymų į labai realias medicinos problemas.
Matematiniai modeliai – ne tik mokslininkų darbo įrankis, bet ir būdas pažvelgti į pasaulį kitu kampu. O kiek dar netikėtų matematikos pritaikymų lieka neatrastų? Atsakymų į šiuos klausimus bus galima ieškoti lapkričio 12 d. renginyje „Paslėpta pasaulio logika: matematikos taikymai“.