Tarnybos duomenimis, Lietuvos ryšio operatoriai šių metų trečiąjį ketvirtį užblokavo daugiau kaip 2,15 mln. skambučių iš užsienio su suklastotais numeriais – 22,5 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį (2,78 mln.). Užblokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius lyginamuoju laikotarpiu išaugo daugiau nei 4 kartus iki 5,25 mln.
„Mažėjantis apgaulingų skambučių srautas rodo, kad taikomos blokavimo priemonės veikia. Tačiau sukčiai nesitraukia – jie ieško naujų būdų pasiekti gyventojus ir vis dažniau naudojasi žinutėmis bei susirašinėjimo programėlėmis. Tai nuolatinės technologinės lenktynės: stiprinant vieną apsaugos grandį, sukčiai ieško silpnesnės. Todėl svarbu ne tik tobulinti technines apsaugos priemones, bet ir patiems gyventojams gebėti atpažinti apgaulę“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Patarimai kaip elgtis
Tarnyba primena, kad sukčiai gali apsimesti valstybės institucijų, bankų ar kitų organizacijų atstovais ne tik SMS žinutėmis, bet ir per „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“ bei kitas susirašinėjimo programėles. Todėl net ir oficialiai atrodančias žinutes reikėtų vertinti kritiškai, ypač jei jose raginama skubiai atlikti kokius nors veiksmus. Svarbu žinoti, kad valstybės institucijos tokiais kanalais neprašo pateikti prisijungimo duomenų ar patvirtinti mokėjimų.
Susiję straipsniai
Tarnybos ekspertų teigimu, gavus įtartiną žinutę, svarbiausia nespausti joje pateiktų nuorodų, neatidaryti įtartinų priedų, neatskleisti asmens, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats vartotojas neinicijavo. Taip pat reikėtų užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą pačioje susirašinėjimo programėlėje.
Apie įtartiną skambutį ar žinutę, kai joje randate galimai kenkėjišką nuorodą, rekomenduojama pranešti per Nacionaliniam kibernetinio saugumo centro svetainę (NKSC). Jei vartotojas jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją.
SMS turinys ir galima apsauga
Gyventojai dažniausiai sulaukia apgaulingų žinučių apie nesumokėtas baudas už kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą ar netinkamą automobilio parkavimą, taip pat raginimų atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“ ar ryšio paslaugas. Neretai gyventojai raginami jungtis į suklastotas įvairių institucijų ir įmonių interneto svetaines, per kurias išviliojami asmens ar elektroninės bankininkystės duomenys.
Tarnybos duomenimis, 99,8 proc. visų trečiąjį ketvirtį blokuotų SMS sudarė apgaulingos žinutės su nuorodomis į NKCS žalingomis pripažintas interneto svetaines. Operatoriai, vykdydami RRT įpareigojimus, tokias žinutes blokuoja nedelsdami, todėl jos nepasiekia vartotojų.
Tarnyba primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.
Iki 2026 metų rugsėjo pabaigos su „Telia Lietuva“ SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios 13 įmonių, su „Bitė Lietuva“ – 11 įmonių, o su „Tele2“ – 8 įmonės.
Per trečiąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 12,5 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS.